Šių metų Knygų mugė piršo nuomonę, kad knygų leidėjams artėja aukso valanda. Per keturias mugės dienas ją aplankė 60,2 tūkst. lankytojų. Parodoje dalyvavusios 250 leidybos kompanijų iš devynių šalių džiaugėsi neįtikėtinai dideliu susidomėjimu ir geru pardavimu.
„Ar atsigauna šis sektorius? Jis nemiršta, tai akivaizdžiai parodė mugė. Tačiau  kalbėti apie jo suklestėjimą tikrai anksti“, – mano Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė, leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė.
Statistikos departamento duomenimis, pernai knygų ir periodikos leidėjų įmonių Lietuvoje buvo 523, 66-iomis mažiau nei 2008 m. ir maždaug perpus nei buvo 2000-aisiais. Tačiau, pasak L.Varanavičienės, nemažai jų per metus teišleidžia keletą brošiūrų, o aktyviai veikiančių, turinčių savo programą, pardavimo būdus – apie pusšimtis. Visų leidėjų pajamos per metus siekia apie 500 mln. Lt.
Naujų žaidėjų šioje rinkoje nedaug, nes išleisti knygą lengviau nei patekti į didžiuosius prekybos tinklus, o kaina su knygynų antkainiu gerokai išauga.
„Didelį pardavimą mugėje lėmė tai, kad čia knygos buvo be knygyno antkainio, tad jos žmonėms pasirodė įperkamos“, – neabejoja L.Varanavičienė. Tačiau leidėjai negali reguliuoti knygyno antkainio, o knygynai aiškina, kad ir jiems reikia išgyventi.
Išeitis gali būti besiplečianti internetinė knygų prekyba. Pigesnės ir elektroninės knygos. „Jei elektroninių knygų platinimas plėsis nelegaliu būdu, pirataujant, leidykloms tai bus smūgis. Kažkodėl Lietuvoje įsišaknijusi nuomonė, kad intelektualus produktas virtualioje erdvėje nieko nekainuoja“, – apgailestauja L.Varanavičienė.