http://www.veidas.lt/kitais-metais-lietuvos-ekonomika-gris-i-prieskrizini-lygi Žvelk giliau Fri, 15 May 2026 13:13:19 +0000 hourly 1 http://wordpress.org/?v=3.1.2 http://www.veidas.lt/kitais-metais-lietuvos-ekonomika-gris-i-prieskrizini-lygi#comment-113750 Generolas Fri, 18 Oct 2013 11:07:20 +0000 http://www.veidas.lt/?p=100488#comment-113750 Ką čia paistote eilini, gyvenimas tik gerėja. Ačiū Kubyyyliui, dabar ir prietaisui.... valio valdančiosiom chebrom. Ką čia paistote eilini, gyvenimas tik gerėja. Ačiū Kubyyyliui, dabar ir prietaisui…. valio valdančiosiom chebrom.

]]> http://www.veidas.lt/kitais-metais-lietuvos-ekonomika-gris-i-prieskrizini-lygi#comment-113233 atsakymas eiliniui Tue, 01 Oct 2013 08:58:17 +0000 http://www.veidas.lt/?p=100488#comment-113233 Vienam gyventojui tenkantis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), skaičiuojant pagal perkamąją galią, pernai padidėjo 4 punktais iki 70% Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Lietuva pagal BVP šiais metais yra tarp Europos Sąjungos pirmūnių. Kodėl rodikliai kyla, o mūsų gerovė nekyla, nors šalies gerovė vertinama pagal BVP dalį tenkančią vienam gyventojui?BVP vis dažniau ekonomistų įvardijamas, kaip ekonomikos padėties klastotė, o ne gerovės ženklas. BVP rodiklis buvo išvystytas kaip įrankis skirtas planuoti gamybos apimtis Antrojo pasaulinio karo metu. Ekonominei gerovei matuoti jis nebuvo skirtas. BVP matuoja prekių ir paslaugų , kurias pagamina šalies gyventojai, vertę. Bet viskas, kas buvo parduota ir nupirkta šalyje, neatspindi visos vykstančios ekonominės veiklos. Be to, jis taip pat neatspindi, kokia yra visuomenės padėtis šalyje. Jau daugiau nei prieš 40 metų Robertas F. Kenedy kritikavo bendro produkto skaičiavimą, nes į jį nėra įtraukiami tie aspektai „kurie padaro gyvenimą vertingą“.BVP, tiek gaunamų pajamų kiekis bei augimas neparodo, kiek žmonių gauna iš to naudos. Kitaip tariant, nėra aiškus pajamų pasiskirstymas tarp šalies gyventojų arba tiesiog, pajamų lygybės lygis. Tiesą sakant, sparčiai turtingose šalyse augęs BVP netgi nukreipė dėmesį nuo fakto, kad jau 30 metų šiose šalyse auga pajamų nelygybė. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, Europoje nuo 1980 iki 2010 metų nelygybė pagal GINI (rodanti, kokia dalis pajamų tenka 10 proc. turtingiausių visuomenės atstovų) sumažėjo vos keliose valstybėse. Nelygybė minėtu laikotarpiu Jungtinėje Karalystėje padidėjo 4 proc., o Vokietijoje- 7,2 proc.. Lietuvoje pajamų nelygybė,remiantis „Eurostato“ duomenimis, buvo sumažėjusi 2000-aisiais, bet nuo tada pradėjo augti, kol 2010-aisiais pasiekė aukščiausią Europos Sąjungos lygį. Padėtis tokia, kad Lietuvos nelygybės lygis išlieka vienas aukščiausių Europoje. Viskas vertinama pagal šalies vidurkį ir problemos tarsi sumažėja. Tačiau ar logiška: jūs suvalgysite visą vištą, aš nė vienos, o vidutiniškai mes suvalgėme po pusę.Kas trečias lietuvis skursta. Tai ne liūdni paverkšlenimai, o reali statistika. Socialinė atskirtis tarp gyventojų kasmet tik didėja, o vidurinės klasės beveik neliko- tik vargšai ir turtuoliai, sako profesorius habilituotas socialinių mokslų daktaras Algis Šileika. Deja prie vargšų priskiriami ir šalies intelektualai- mokytojai, meno, kultūros žmonės. Nereikia stebėtis, kad mes atkeliavome iki skurdo. Lietuvoje prasti reikalai, nes žmonių pajamos nedidėja. Juk infliacija suvalgo atlyginimų augimą. Realios pajamos (atskaičiuos mokesčius ir atsižvelgus į kainų augimą) ženkliai sumažėjo. Tuo tarpu darbo užmokestis nė pusės tiek neaugo. Tiek daug skurdo mažinimo strategijų ir programų... Jos kuriamos jau nuo 2000-ųjų. Bet skurdas augo ir auga. Tam, kad skurstančiųjų nedaugėtu, turi vykti tam tikras pajamų perskirstymas. Kol kas jis vyksta tik kapitalo naudai, o ne dirbančiųjų. Kapitalo pajamos auga sparčiau negu atlyginimai. Vidutinio darbo užmokesčio augimas taip pat neproporcingas minimalaus... Vienam gyventojui tenkantis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), skaičiuojant pagal perkamąją galią, pernai padidėjo 4 punktais iki 70% Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Lietuva pagal BVP šiais metais yra tarp Europos Sąjungos pirmūnių. Kodėl rodikliai kyla, o mūsų gerovė nekyla, nors šalies gerovė vertinama pagal BVP dalį tenkančią vienam gyventojui?BVP vis dažniau ekonomistų įvardijamas, kaip ekonomikos padėties klastotė, o ne gerovės ženklas. BVP rodiklis buvo išvystytas kaip įrankis skirtas planuoti gamybos apimtis Antrojo pasaulinio karo metu. Ekonominei gerovei matuoti jis nebuvo skirtas. BVP matuoja prekių ir paslaugų , kurias pagamina šalies gyventojai, vertę. Bet viskas, kas buvo parduota ir nupirkta šalyje, neatspindi visos vykstančios ekonominės veiklos. Be to, jis taip pat neatspindi, kokia yra visuomenės padėtis šalyje. Jau daugiau nei prieš 40 metų Robertas F. Kenedy kritikavo bendro produkto skaičiavimą, nes į jį nėra įtraukiami tie aspektai „kurie padaro gyvenimą vertingą“.BVP, tiek gaunamų pajamų kiekis bei augimas neparodo, kiek žmonių gauna iš to naudos. Kitaip tariant, nėra aiškus pajamų pasiskirstymas tarp šalies gyventojų arba tiesiog, pajamų lygybės lygis. Tiesą sakant, sparčiai turtingose šalyse augęs BVP netgi nukreipė dėmesį nuo fakto, kad jau 30 metų šiose šalyse auga pajamų nelygybė. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, Europoje nuo 1980 iki 2010 metų nelygybė pagal GINI (rodanti, kokia dalis pajamų tenka 10 proc. turtingiausių visuomenės atstovų) sumažėjo vos keliose valstybėse. Nelygybė minėtu laikotarpiu Jungtinėje Karalystėje padidėjo 4 proc., o Vokietijoje- 7,2 proc.. Lietuvoje pajamų nelygybė,remiantis „Eurostato“ duomenimis, buvo sumažėjusi 2000-aisiais, bet nuo tada pradėjo augti, kol 2010-aisiais pasiekė aukščiausią Europos Sąjungos lygį. Padėtis tokia, kad Lietuvos nelygybės lygis išlieka vienas aukščiausių Europoje. Viskas vertinama pagal šalies vidurkį ir problemos tarsi sumažėja. Tačiau ar logiška: jūs suvalgysite visą vištą, aš nė vienos, o vidutiniškai mes suvalgėme po pusę.Kas trečias lietuvis skursta. Tai ne liūdni paverkšlenimai, o reali statistika. Socialinė atskirtis tarp gyventojų kasmet tik didėja, o vidurinės klasės beveik neliko- tik vargšai ir turtuoliai, sako profesorius habilituotas socialinių mokslų daktaras Algis Šileika. Deja prie vargšų priskiriami ir šalies intelektualai- mokytojai, meno, kultūros žmonės. Nereikia stebėtis, kad mes atkeliavome iki skurdo. Lietuvoje prasti reikalai, nes žmonių pajamos nedidėja. Juk infliacija suvalgo atlyginimų augimą. Realios pajamos (atskaičiuos mokesčius ir atsižvelgus į kainų augimą) ženkliai sumažėjo. Tuo tarpu darbo užmokestis nė pusės tiek neaugo. Tiek daug skurdo mažinimo strategijų ir programų… Jos kuriamos jau nuo 2000-ųjų. Bet skurdas augo ir auga. Tam, kad skurstančiųjų nedaugėtu, turi vykti tam tikras pajamų perskirstymas. Kol kas jis vyksta tik kapitalo naudai, o ne dirbančiųjų. Kapitalo pajamos auga sparčiau negu atlyginimai. Vidutinio darbo užmokesčio augimas taip pat neproporcingas minimalaus…

]]> http://www.veidas.lt/kitais-metais-lietuvos-ekonomika-gris-i-prieskrizini-lygi#comment-112610 Rasa Sat, 14 Sep 2013 13:26:20 +0000 http://www.veidas.lt/?p=100488#comment-112610 Visiškai sutinku su eiliniu :) Visiškai sutinku su eiliniu

]]> http://www.veidas.lt/kitais-metais-lietuvos-ekonomika-gris-i-prieskrizini-lygi#comment-112427 eilinis Sat, 07 Sep 2013 20:37:27 +0000 http://www.veidas.lt/?p=100488#comment-112427 joa... 200 tūkst. išvažiavo, 200 tūkst. bedarbių, atlyginimas kaip buvo 2200, taip ir tėra 2200. A tiesa, infliacija 30%. Tai kas iš to realaus bvp skaičiuko augimo? Tai jūs man paaiškinkit, ką jis parodo? Kas čia pradėjo geriau gyvent ir kieno sąskaita? Kas tuos bvp skaičiukus pakelia? Žmonės, kuriems algų negeba pakelt? Spėju kokie 300 ponų, besivartančių taukuose pastarųjų sąskaita. joa… 200 tūkst. išvažiavo, 200 tūkst. bedarbių, atlyginimas kaip buvo 2200, taip ir tėra 2200. A tiesa, infliacija 30%. Tai kas iš to realaus bvp skaičiuko augimo? Tai jūs man paaiškinkit, ką jis parodo? Kas čia pradėjo geriau gyvent ir kieno sąskaita? Kas tuos bvp skaičiukus pakelia? Žmonės, kuriems algų negeba pakelt? Spėju kokie 300 ponų, besivartančių taukuose pastarųjų sąskaita.

]]>