- Veidas.lt - http://www.veidas.lt -

Kinijos Šilko kelias: pinigai ir politika

Autorius: veidas.lt | 2017 05 28 @ 07:00 | Užsienis | No Comments

Projektas „Viena juosta, vienas kelias“, arba vadinamasis naujasis Kinijos Šilko kelias, šiandien Azijoje yra viena karščiausių temų, keliančių ne vien susižavėjimą, bet ir nesibaigiančius protestus.

Rima JANUŽYTĖ

Kinijos prezidento Xi Jinpingo sumanymas sujungti Aziją ir Europą nauju prekybos maršrutu – nepaprastai ambicingas, brangus ir jau beveik ranka pasiekiamas.

Neseniai pasibaigusioje šiam projektui skirtoje aukščiausio lygio konferencijoje dalyvavo daugiau nei 100 Azijos ir Vakarų šalių delegacijų. Tiesa, JAV, Europos Sąjungos, Japonijos, Indijos lyderiai renginyje nedalyvavo, bet apsieita ir be jų: Pekine surengtame forume dalyvavo 29 kitų valstybių lyderiai, tarp jų Vladimiras Putinas ir keli Vidurio Rytų šalių vadovai.

Kinijos sumanytame projekte dalyvaus nepaprastai daug valstybių – nuo Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Italijos, iki Saudo Arabijos, Izraelio, Pietų Korėjos, Australijos.

Toks susidomėjimas suprantamas: pagal planą, naujas maršrutas žeme nusidrieks nuo Kinijos šiaurės vakarų per Centrinę Aziją, Iraną, Iraką, Siriją ir Turkiją, tada kirs Bosforo sąsiaurį ir pasieks Vakarų Europą – Vokietiją, Nyderlandus ir Italiją. Jūrinis maršrutas prasidės Kinijos Indijos vandenyno pakrantėje, aplenks Afriką ir užsibaigs Venecijoje. Šiame Italijos mieste, žyminčiame senojo Šilko kelio pradžią, žemyninis ir jūrinis keliai susitiks.

„Vienos juostos, vieno kelio“ projektas, kuriam įgyvendinti Kinijos įkurtas plėtros bankas pasirengęs išleisti mažiausiai 900 mlrd. JAV dolerių, numato greituosius geležinkelius Indonezijoje ir Vengrijoje, giliavandenius uostus Pakistane ir Šri Lankoje, dujotiekius Centrinėje Azijoje, milžinišką jūrų uostų, geležinkelių, kelių ir pramoninių parkų tinklą.

Dalis politologų Kinijos Šilko kelio projektą lygina su Maršalo planu – milijardinėmis JAV investicijomis į karo nuniokotos Europos ekonomiką. Tačiau Kinija tikina, kad naujasis Šilko kelias – tai abipusio bendradarbiavimo projektas, o ne geopolitikos įrankis ir į jį nederėtų žvelgti per pasenusių šaltojo karo strategijų prizmę.

Bendradarbiauti su Kinija iš tiesų siekia daugybė šalių. Kukliausiais ekspertų vertinimais, Azijos šalių ir Europos prekių apyvarta kasmet vidutiniškai augs 2–3 proc., apie 2020-uosius ji „fiziškai“ sudarys 240 mln. tonų, o pinigine išraiška sieks 1,8 trln. dolerių per metus. Dėl tokio skanaus kąsnelio jau šiandien kaunasi ne tik pasaulio šalys, bet ir skirtingos transporto rūšys.

Svarbus, jei ne svarbiausias, šis projektas – pačiai Kinijai. Pekino vertinimu, Šilko kelias turėtų paversti Kiniją viena iš pirmaujančių pasaulio valstybių. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas siekia sustiprinti ryšius su Azija, Europa, Artimaisiais Rytais ir Afrika. Šilko kelio strategija yra viena iš sudedamųjų jo vizijos iki 2049 m. paversti Kiniją geopolitine galybe dalių. Tais metais bus minimos šimtosios Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo metinės.

Žinoma, kartu tai reiškia, kad Kinija, būdama stipri karinė ir ekonominė jėga, galėtų dar labiau spausti kaimyninių silpnesnių valstybių vyriausybes ir jų ekonomikas. Kitaip tariant, visiems keliams vedant į Pekiną, Kinija valdytų savotišką imperiją visoje Eurazijoje.

Tuo patenkintos ne visos Kinijos kaimynės, o kai kurių šalių gyventojai net rengia nesibaigiančius protestus.

Tailando viltis ir nerimas

Net artimiausios kaimynės Pietryčių Azijoje, su kuriomis Kiniją sieja istoriniai ryšiai, o šių šalių vyriausybės neslepia palankumo Kinijos valdžiai, Šilko kelio klausimu neturi vienareikšmės nuomonės. Tailande, Laose, Mianmare rengiamos gyventojų apklausos neretai liudija priešiškumą naujajam projektui, o kai kur ši neigiama nuostata prasiveržia ir gatvėse.

Daugiausiai triukšmo kyla dėl Mekongo upės, vienos didžiausių pasaulio upių, tekančios Pietryčių Azijoje. Ši upė prasideda Kinijai priklausančiame Tibeto regione, teka palei Mianmaro sieną, per Laosą, palei Tailando sieną, Kambodžą, Vietnamą. Kinijos tikslas – pagilinti šią upę, kad ja iš Junanio provincijos į Laosą galėtų kursuoti didesni nei 500 tonų krovininiai laivai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-21-2017-m

Daugiau šia tema:

Straipsnis publikuotas: http://www.veidas.lt

Straipsnio adresas: http://www.veidas.lt/kinijos-silko-kelias-pinigai-ir-politika

© 2002-2009 UAB "Veido periodikos leidykla". Visos teisės saugomos.