Lietuvoje šiuo metu veikia vos 16 kazino – beveik dukart mažiau nei per ekonominio pakilimo laikotarpį, kai lošimo namų šalyje buvo 27.
Lošimų priežiūros tarnybos Licencijų ir leidimų skyriaus vadovo pareigas laikinai einantis Arnoldas Dilba atkreipia dėmesį, kad sunkmečiu bankrutavo net kelios stambios kazino verslu užsiimančios įmonės, o naujų lošimo namų beveik nebeatsiranda. Pavyzdžiui, 2010–2011 m. neatsidarė nė vieni nauji lošimo namai, o pernai ir šiemet duris atvėrė vos po vieną naują kazino.
Specialistai tokį kazino rinkos sąstingį aiškina ne vien sumažėjusiomis gyventojų pajamomis, bet ir sudėtingesne lošimo namų atidarymo tvarka.
Užtat lošimo automatai mūsų šalyje šiuo metu yra pasiekę rekordinį lygį. Tiesa, sunkmečiu jų buvo trumpam sumažėję nuo 113 iki 94, bet šiandien šalyje veikia per 120 automatų salonų.
Tas pats pasakytina ir apie lažybų verslą. Statistika rodo, kad prieš sunkmetį 2007 m. Lietuvoje veikė 116 lažybų punktų, po dvejų metų – jau 126, o 2010 m. lažybų punktų buvo 179. Dabar šalyje iš viso veikia 184 lažybų punktai. A.Dilba atkreipia dėmesį, kad daugiausiai lošimo namų veikia sostinėje, o štai lažybų punktai pasklidę po visą Lietuvą. Ir per visą šalį rasime vos kelias savivaldybes, kuriose neorganizuojami tokio pobūdžio azartiniai lošimai.
Įdomu tai, kad azarto pagauti lietuviai lažybų punktuose nemenkas sumas palieka ne tik mėgindami nuspėti sporto varžybų baigtį, bet ir, tarkime, kuris dvasininkas bus išrinktas popiežiumi, o pastarosiomis savaitėmis populiariausias lažybų objektas buvo Švedijoje vykęs “Eurovizijos” dainų konkursas.