- Veidas.lt - http://www.veidas.lt -

Kaupkite vitaminų atsargas žiemai

Autorius: veidas.lt | 2010 09 09 @ 15:11 | Sveikata | No Comments

Šviežios, burnoje tirpstančios uogos – sveikiausias desertas. Tai bene vienintelis gardumynas, kurio galima ir reikia kirsti į valias. Tad vasarai baigiantis suskubkite atsivalgyti natūralių ir gardžių vitaminų. Dabar pats šilauogių, gervuogių ir aronijų sezonas!

Uogomis gardinkite įvairius patiekalus

Sintetinius vitaminus ir papildus vis dar galite laikyti tolimiausiame vaistų lentynelės kamputyje. Jie tikrai taip neaprūpina organizmo būtinomis medžiagos, kaip šviežios uogos. O jeigu šiuo skanėstu mėgausite kasdien, jokių piliulių neprireiks visą žiemą.

  • Vienų uogų daug nesuvalgysite. Gardžiausios – ką tik nuo krūmo nuskintos ir rieškučiomis į burną beriamos uogos. Tačiau taip labai daug jų nesuvalgysite. Juk ne visos uogos mūsų skonio receptorius gali pamaloninti žemuogių ar aviečių saldumu. Tad derinkite uogas su kitais patiekalais.
  • Spauskite sultis, gardinkite jogurtą. Iš daugelio uogų galima spausti sultis, kurios atgaivina ir praturtina organizmą vitaminais, mineralais, kitomis medžiagomis ne prasčiau nei šviežios uogos. Pagardinkite natūralų jogurtą šviežiomis uogomis. Taip apsisaugosite nuo kenksmingųjų E, konservantų, saldiklių ir dažiklių, kurių prikimšti dauguma įvairiais priedais praturtintų jogurtų.
  • Kitoks košės ir varškės skonis. Visos grūdų košės labai naudingos mūsų organizmui. Tačiau kai kurių skonis ne visiems patinka. Pagardinkite košę uogomis ir ji tikrai taps gardžiu pusryčių, vakarienės ar net pietų patiekalu. Varškė, paskaninta trintomis šviežiomis uogomis, taip pat tampa gardesnė.
  • Prisiruoškite atsargų žiemai. Juk taip malonu šaltą žiemos vakarą išsitraukti indelį šaldytų uogų, vis dar kvepiančių vasara. Nepamirškite, kad šaldytose uogose išlieka beveik visi vitaminai, o virtose uogienėse daugelis jų žūsta.

Eime gervuogiauti

Juodos arba tamsiai mėlynos spalvos burnoje tirpstančios gervuogės panašios į avietes, tik šiek tiek rūgštesnės. Jų galima prisirinkti miške ar pamiškėje. Dažnai auga prie upių ir upelių. Yra išvesta daug dekoratyvinių veislių, tad ūkininkai jas mielai augina. Šių uogų verta skanauti kuo dažniau, nes jos gardžios ir labai sveikos.

  • Kuo naudingos gervuogės? Jose gausu angliavandenių, organinių rūgščių, aromatinių ir rauginių medžiagų, labai daug kalio, vario, mangano, fenolio ir folio rūgšties. Gervuogėse yra nemažai fruktozės, gliukozės, sacharozės. Šios uogos sukaupia didelį kiekį A, B grupės vitaminų, vitamino C ir ypač daug jose esančio vitamino E, padedančio kovoti su įvairiomis infekcijomis. Net ir termiškai apdorojus gervuoges jose lieka didelis vitamino E kiekis.
  • Lapų arbata – nuo daugelio ligų. Iš džiovintų gervuogių, kaip ir aviečių, lapų galima užsiplikyti skanios arbatos, kuri padeda įveikti daugelį negalavimų, reguliuoja žarnyno veiklą, ramina nervų sistemą, tinka burnai ir gerklei skalauti, taip pat kosuliui malšinti. Ji skatina ir prakaitavimą, todėl tai puikus vaistas ėmus karščiuoti. Dažnai geriant gervuogių arbatą paspartėja medžiagų apykaita, pagerėja apetitas. Šių uogų lapuose gausu mikroelementų, yra vandenyje ir riebaluose tirpstančių vitaminų, todėl jų antpilas labai tinka organizmui stiprinti. Gydantis gervuogių lapų arbatą rekomenduojama gerti po pusę stiklinės tris kartus per dieną prieš valgį.
  • Gervuogių sultys – skanios ir sveikos. Jos puikiai tinka atsigaivinti ir ypač gerai malšina troškulį karščiuojant, padeda nuo vidurių užkietėjimo, tinka burnos ertmei gydyti. Gervuogių sultyse yra kalio druskų, vario, mangano, todėl jos stiprina organizmą.

Šilauogės – jaunystės ir sveikatos uogos

Panašios į mėlynes, tik kelis kartus dydžiu jas lenkiančios šilauogės vadinamos unikaliomis uogomis. Mat jose yra visų organizmui reikalingų medžiagų.

  • Vitaminų kiekiu prilygsta daržovėms. Karoteno šilauogėse yra tiek pat, kiek sojų pupelėse ir žaliuose žirneliuose, B grupės vitaminų – panašiai kaip burokėliuose, kriaušėse, juoduosiuose serbentuose. Taip pat šiose stambiose mėlynose uogose daug vitamino PP, folio rūgšties, kalio, kalcio, fosforo, geležies, angliavandenių, organinių rūgščių, pektinų, antioksidantų, skaidulinių medžiagų.
  • Neleidžia organizmui senti. Bene labiausiai šilauogės vertinamos dėl didelio jose esančių antioksidantų antocianinų kiekio. Mokslininkai teigia, kad iš 40 tirtų uogų, daržovių ir vaisių šilauogėse antioksidantų rasta daugiausiai.
  • Antocianinai pristabdo žalingą laisvųjų radikalų poveikį, o kartu ir senėjimo procesus, užtikrina natūralią gynybą nuo neigiamo aplinkos poveikio organizmui ir ligų. Štai todėl šilauogės ir vadinamos jaunystės uogomis.
  • Stabdo vėžio vystymąsi. Mokslininkai nustatė, kad antocianinai, flavonoliai ir taninai, kurių daug šilauogėse, slopina vėžio vystymąsi. Mat neleidžia susidaryti naujoms kraujagyslėms, kurios turi didelės įtakos navikams atsirasti, augti ir išplisti. Manoma, kad šilauogėse esantys laisvųjų radikalų oksidantai užkerta kelią plaučių vėžiui, o elago ir folio rūgštis – įvairioms vėžio formoms plisti.
  • Padeda akims, gerina medžiagų apykaitą. Šilauogės mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina medžiagų apykaitą, nes jose daug skaidulinių medžiagų. Saugo nuo žalingo saulės poveikio, stiprina regėjimą, padeda atsigauti pavargusioms akims.
  • Gerai veikia visą organizmą. Kadangi šiose gardžiose uogose labai daug kalio (jis sudaro net pusę visų mikroelementų, esančių šilauogėse, kiekio), tad jos padeda netekus apetito,  sutrikus virškinimui, širdies veiklai. Gelbsti šilauogės ir sergant mažakraujyste. Be to, saugo žarnyną ir šlapimo pūslę bei takus nuo infekcijų, uždegimų.
  • Gerina atmintį. JAV mokslininkai nustatė, kad šilauogėse esančios veikliosios medžiagos gali pagerinti atmintį. Atliekant tyrimą pastebėta, kad kasdien geriant po pusę litro šilauogių sulčių tampa lengviau įsiminti žodžius, sąvokas. Tad šilauoges valgyti ar gerti jų sultis rekomenduojama kaip profilaktinę priemonę nuo Alzheimerio ligos ar nusilpus atminčiai. Mat šilauogėse yra daug flavonoidų, kurie pagerina neuronų jungtis, ląstelių sąveiką ir stimuliuoja neuronų atsikūrimą.
  • Sultys padeda peršalus. Šilauogių būtinai užsišaldykite žiemai, mat jų sultys su cinamonu arba gvazdikėliais labai padeda sergant bronchitu, peršalus. Sultimis galima skalauti gerklę ir burnos gleivinę.

Aronijų turtai

Nedidelės tamsiai mėlynos aronijų uogelės nėra skanios – jos rūgščios, traukia liežuvį. Tačiau šių uogų sultys – labai sveikos. Kaip ir uogienės ar džemai, išvirti su saldžiomis uogomis ar vaisiais. Jos tinka ir įvairiems saldiesiems patiekalams ruošti, sirupams, kisieliams, kompotams virti. Suteikia ne tik gerą skonį, bet ir ryškiai raudoną spalvą. Tai pat praturtina patiekalą svarbiausiais vitaminais ir mineralais.

  • Ko daugiausiai sukaupia? Aronijose daug organinių rūgščių, vitaminų C, E, B grupės vitaminų, folio rūgšties, geležies, fosforo, boro, mangano, vario, kobalto. O daugiausiai šiose uogose yra vitamino P ir jodo.
  • Vitaminas P labai reikalingas. Jis apsaugo kapiliarų sieneles nuo pralaidumo. Jeigu jo trūksta, atsiranda pabrinkimų, kraujavimų, dėl menkiausio sumušimo ant kūno lieka mėlynių, susilpnėja venos. Taip pat šis vitaminas gerina skrandžio, žarnyno darbą, stiprina antitoksinę kepenų veiklą, stabdo aterosklerozės vystymąsi, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Padeda geriau įsisavinti vitaminą C.
  • Mažina kraujospūdį, galvos skausmą. Šviežios aronijų sultys mažina arterinį kraujospūdį, dėl to vartojamos hipertonijai gydyti. Jeigu jas gersite valgydami, pagerės apetitas, skrandžio sulčių sekrecija, padidės jo rūgštingumas, bus lengviau virškinti maistą. Sultimis galima gydyti net nudegimus.
  • Nuo mažakraujystės ir aterosklerozės. Uogas rekomenduojama valgyti sergantiesiems kapiliarų toksikoze, cukriniu diabetu, ateroskleroze ir inkstų ligomis, mažakraujyste. Poveikio sulauksite, jei šviežių sulčių arba uogų vartosite visą mėnesį po 50–100 g tris kartus per dieną pusvalandį prieš valgį.
  • Ne visiems tinka. Aronijose yra antociano – mėlynų dažų, kurie skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, tačiau lėtina leukocitų susidarymą ir didina kraujo krešėjimą. Todėl daug šių uogų nerekomenduoja valgyti žmonėms, kuriems gresia insultas, infarktas. Taip pat po nedaug jų galima skanauti sergantiesiems skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opalige, gastritu, kai padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas.
  • Džiovintos uogos nepraranda vitaminų. Jei norite visą žiemą mėgautis aronijomis, galima ne tik prisiruošti sulčių, bet ir prisidžiovinti šių uogelių. Trys jų šaukštai – tai visa vitamino P paros norma.
Daugiau šia tema:

Straipsnis publikuotas: http://www.veidas.lt

Straipsnio adresas: http://www.veidas.lt/kaupkite-vitaminu-atsargas-ziemai

© 2002-2009 UAB "Veido periodikos leidykla". Visos teisės saugomos.