"Veido" archyvas

Mieste gyvenantys dėl oro taršos serga šienlige tris kartus daugiau nei kaimo gyventojai. Net ir sveikų žmonių imunitetas pavasarį būna nusilpęs – tai lemia irgi užterštas oras bei oro permainos. Kietosios dalelės – pavojingas teršalų mišinys, kuris veikia kvėpavimo takus, skatina uždegimus, kenkia širdžiai, kraujagyslėms, aktyvina kraujo krešėjimą. Kaip saugotis?

Ar kada susimąstėte…

Kiekvieną minutę mes įkvepiame apie 7–14 l oro; per parą – apie 10–20 tūkst. litrų! Sparčiai einant per minutę įkvepiama 25–30 l. Maži vaikai oro įkvepia dvigubai daugiau nei suaugusieji. Mat dėl siauresnių kvėpavimo takų ir ne visai  subrendusių plaučių mažieji alsuoja dažniau. O jei oras užterštas?..

Tarša sustiprina virusų, bakterijų, alergenų žalingą poveikį. Europos aplinkos ir sveikatos centro duomenimis, oro užterštumas turi tiesioginės įtakos kosuliams, akių uždegimams, lėtinėms plaučių, širdies ligoms

Kodėl pavasarį sunku kvėpuoti

Kietosios dalelės – ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurių sudėtyje yra rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dulkių ir suodžių. Jos susidaro po žiemos neišvalius smėlio, kuriuo buvo barstomos gatvės, dėl susikaupusio purvo, šunų išmatų.

Kietosios dalelės tvyro ore nedideliame aukštyje. Pavasarį ilgiau pavaikščiojus mieste peršti nosį, gerklę, sunku kvėpuoti, kutena kosulys. Tai pirmieji požymiai. Ilgiau pabuvus lauke ir prikvėpavus kietųjų dalelių gresia ir didesni negalavimai – gali paūmėti bronchitas, sukilti obstrukcinės plaučių ligos, gresia kvėpavimo takų infekcijos, padažnėja astmos priepuolių. Tokiu metu dėl oro taršos gali sutrinkti širdies ritmas, padažnėti širdies smūgio, insulto atvejų.

Tikėtis, kad gatves plaus, matyt, neverta. Tenka laukti lietaus. Jei ilgai nelyja, oro tarša dar padidėja, nes prie kietųjų dalelių prisideda ir žiedadulkės, kurios irgi veikia savijautą.

Specialistai tvirtina, kad nuo dalelių dydžio priklauso, kiek jų pateks į mūsų organizmą. Didesnes daleles sulaiko viršutiniai kvėpavimo takai (nosis, gerklė) ir čiaudint ar kosint pašalinamos. Didesnį pavojų kelia smulkiosios, kurios per kvėpavimo sistemą patenka į bronchus, plaučių alveoles, iš kurių jos gali būti pernešamos į kraują.

Kuo taisyklingiau kvėpuojame, tuo švaresnis organizmas

• Kvėpuokite pro nosį. Įtraukdama orą, kai burna sučiaupta, automatiškai skatinate sveiką kvėpavimą.

• Visada giliai iškvėpkite. Stenkitės iškvėpti ilgai ir giliai. Iškvėpimas turi trukti dvigubai ilgiau nei įkvėpimas. Kvėpavimas atlieka vieną svarbiausių funkcijų šalinant iš organizmo medžiagų apykaitos proceso atliekas. Jau išmatuota, kad maždaug 70 proc. šlakų ir rūgščių šalinamos per plaučius. Nes kuo taisyklingiau kvėpuojame, tuo mažiau įkvepiame taršalų, tuo mūsų organizmas lieka švaresnis.

Apsaugos priemonės

Prieš eidami į lauką. Mieste teršalų koncentracija labai padidėja piko valandomis. Nustatyta, kad teršalų koncentracija 50 m nuo judraus kelio sumažėja. Geriausia eiti pasivaikščioti po lietaus.

• Verta nosies vidų patepti apsauginiais preparatais ar paprasčiausiu riebesniu kremu, kuris yra be kvapiklių.

• Nešiokite saulės akinius, nes teršalai gali sukelti ir akių alergiją.

Grįžus namo.

• Persivilkite drabužius.

• Veidą nuprauskite vandeniu.

Kaip tvarkytis namie

• Dažnai plaukite drabužius, skalbimo priemones rinkitės kuo neutralesnes.

• Dažnai valykite dulkes.

• Stiprūs kvapai, įvairūs cheminiai šveitikliai, plaukų lakai, dezodorantai taip pat ir namie erzina išdirgintus lauke kvėpavimo takus. Rinkitės kuo natūralesnes valymo priemones, jas laikykite sandariose spintelėse. Laku ir dezodorantais geriausia purkšti uždarame vonios kambaryje su ventiliacijos langeliu.

Keli pastebėjimai apie maistą

Pavasarį, jei lietus nenuplauna dulkių ir padidėja oro tarša, vartokite daugiau augalinių aliejų, kurių sudėtyje yra vitamino E, stabdančio užterštos aplinkos poveikį.

Vakare prieš miegą gerkite arbatos su citrinų sultimis ir medumi.

Valgykite greipfrutų, kurie neutralizuoja užterštos aplinkos pasekmes, turi gydomųjų savybių, mažina cholesterolio perteklių, tonizuoja organizmą.