"Veido" archyvas

Dauguma moterų trokšta dirbti su vyrais, nes jie esą neplatina paskalų, nekuria intrigų, nepavydi “skudurų” ir nekvaršina galvos graudžiomis nenusisekusio gyvenimo istorijomis… Be to, juk labai smagu būti pagerbtoms tarp vyrų ir turėti priežastį kasdien pasidažyti lūpas, pasitempti…

Pagerbta tarp vyrų?

Galima įsivaizduoti, kad dirbti “vyriškus” darbus (advokatauti, pardavinėti automobilius, ginklus, žūklės reikmenis, priiminėti įstatymus ir t.t.) apsuptoms stipriosios lyties atstovų – vienas malonumas. Iš tikrųjų, ne du, o vienas…

Tiesiog tikrovė gana dažnai skiriasi nuo mūsų fantazijų, o norai – nuo to, ką iš tikrųjų gauname. Esu girdėjusi ne vienos moters skundą, kad vyrų kolektyvuose jos jaučiasi kaip baltos varnos, kurių juodosios (na, tokios, kokios iš tikrųjų ir turėtų būti) į savo būrį neskuba priimti arba daro viską, kad pačios norėtų kuo greičiau iš ten nešti kudašių…

! Jeigu ketinate įsidarbinti vyrų kolektyve, būkite pasirengusi ištverti sunkumus: galite tikėtis ir išskirtinio, erzinančio dėmesio, ir užgaulių frazių, ir anekdotų apie blondines, ir patarimų, kurių jums visiškai nereikia, ir piktų komandų, ir nepasitenkinimo, ir netgi narčios kovos už vietą po saule.

Tarkime, kad jūsų svajonės dirbti su vyrais išsipildė.

Pirmąją darbo dieną pastebite, kad kolegos paslapčia jus nužiūrinėja arba lyg tarp kitko prieina prie stalo, paklausia, kaip jaučiatės ir draugiškai pasiūlo pagalbą (“Kokie trys jūsų norai – išpildysiu”, “Galiu įtarti, kad kol kas nelabai susigaudote, kas tuose popieriuose parašyta”, “Nekvaršinkite dėl to galvos, mes viską sutvarkysime, o jūs gal galite išvirti mums kavos?” ir t.t.). Per pietų pertrauką mažiausiai du bendradarbiai pajunta pareigą prisėsti prie jūsų stalelio ir elgiasi kaip tikri džentelmenai: įpila į taurę vandens, užsako kavos ir netgi sumoka už salotas… Be abejo, pirmosiomis dienomis dėmesys glosto širdį, priverčia jaustis ypatingai, tačiau po savaitės tikrai ima erzinti – netgi darosi koktu.

Ypač, jeigu esate ištekėjusi arba turite sužadėtinį (ilgametį draugą) ir neketinate megzti tarnybinio romano. Susiradote patinkantį darbą, pasitikite savimi, žinote, ką sugebate ir tenorite vienintelio dalyko – kad jus vertintų ne už gražias akis! O jeigu teks nuolat maloniai šypsotis (antraip kolegos dar, ko gero, įsižeis), klausytis anekdotų ar pakęsti asistavimą, laiko atlikti darbus tikrai neliks…

Kolegos arba bent vienas iš jų neleidžia praeiti, nuolat atsiduria šalia, kai to visiškai nenorite, meiliai žvelgia į akis? Deja, tokios situacijos – palyginti dažnos. Psichologai sako, kad įkyriais gerbėjais (padėjėjais, gelbėtojais) tampa ne tik vienišiai, bet ir vedę ar kitoms moterims įsipareigoję vyrai, kurie savo gyvenime neketina nieko keisti. Tiesiog jie tampa padėties įkaitais – esate vienintelė moteris, todėl ir kovoja dėl jūsų dėmesio…

Višta – ne paukštis, moteris…

Deja, pačios puikiai žinote, kaip dauguma vyrų užbaigia šią frazę. Ir net jeigu jūsų bendradarbiai yra puikiai išauklėti ir būdami su jumis nesisvaido užgauliomis frazėmis, nepasakoja “juodų” anekdotų, vis tiek mano, kad moterys yra drėbtos iš kitokio molio nei vyrai, todėl ir nesugeba priimti svarbių sprendimų, narplioti sudėtingų situacijų, vadovauti ir t.t. Tikriausiai jau ne kartą pykote, nes įdomūs projektai atiteko ne jums, o kolegai, kuris sėdi jums iš dešinės? Nes jis – nevedęs, neturi vaikų, kuriems reikia paruošti vakarienę ar pamatuoti temperatūrą, turi daugiau patirties ir yra vyras, vadinasi, užduotį atliks būtent taip, kaip reikia. Liūdna, bet faktas – vyrų kolektyve moterims nuolat tenka įrodinėti, kad jos – kompetetingos, o ne šiaip bobelės, kurios nežinia ką veikia kontoroje. Blogiausia, kad kova už išlikimą kartais vyksta be jokių taisyklių ir tik dėl to, kad moters laimėjimai ima ir įžeidžia stipriosios lyties atstovų savimeilę.

Psichologai sako, kad daugumai vyrų lengviau susitaikyti su tos pačios lyties bendradarbio viršenybe, nei leisti, kad sektųsi kolegei. Štai kodėl moterys, patekusios į vyrų kolektyvą, jaučiasi kaip šnipės, nutupdytos priešų teritorijoje…

Tad kaip reikėtų elgtis?

• Nebijokite prisiimti atsakomybės. Darbe daug svarbiau būti kolege, partnere, o ne jaustis moterimi.

• Nemanykite, kad kolegos nuolat stengsis nuimti dalį naštos nuo jūsų pečių, o konfliktus išspręsite lengvai ir paprastai – tereikės žavingai mirktelėti, miauktelėti ar treptelėti koja… Atsiminkite: profesionalas – belytė būtybė. Jeigu gavote darbą, turite įrodyti, kad esate jo verta.

• Tikrai nevertėtų tikėtis, kad kolegos bandys palengvinti jūsų dalią arba darbdavys reikalaus mažiau tik todėl, kad esate moteris. Patikėkite: jeigu darbe iš jūsų nebus jokios naudos, kolegos jus ir vertins kaip … interjero detalę. Jūs – kolektyvo dalis, kuriam galioja lygiai tokios pačios taisyklės, kaip ir vyrams.

• Nemėginkite įrodinėti savo tiesų (“vyrų ir moterų teisės turi būti lygios” ir kt.) bet kokia kaina, pavyzdžiui, daužydama galvą į sieną – ir galvos gaila, ir sienos. Jūsų ginklai – ramybė ir kompetencija. Jeigu iš tiesų esate gabi darbuotoja, kolegos tai pastebės ir įvertins.

• Nebijokite kreiptis pagalbos, jeigu jos iš tikrųjų reikia. Svarbiausia, leiskite suprasti, kad žinote, apie ką kalbate, užduokite konkrečius klausimus.

• Darbe neplepėkite telefonu su draugėmis (tikrai neverta joms pasakoti, kad vakar susipykote su vyru ir penkias valandas aiškinotės, kuris kaltas; jų ausims taip pat nereikia informacijos, su kuo ir kur buvote pasimatyme ir kokių bėdų mokykloje turi jūsų vaika), nesiguoskite mamai, kad vyras ir vėl pasuko “į kairę”. Vyrai – smalsūs ir taip pat mėgsta palaidyti liežuvius. Tikriausiai nenorite, kad jūsų gyvenimas būtų visiems girdint narstomas rūkomajame, juolab darbo vakarėlyje? Be to, moteriški plepalai net labai kantrų vyrą gali išvesti iš kantrybės – jeigu tikrai reikia pasikalbėti, išeikite iš kabineto. Asmeninio gyvenimo paslaptis geriau laikykite po devyniais užraktais – kolegoms užteks žinoti tik svarbiausius faktus.

• Neapkalbinėkite kolegų. Gali būti, kad su vienu iš jų sutarsite labiau ir kada nors kils pagunda išnarstyti kurio nors kito kaulelius. Atsispirkite jai, nes informacija būtinai nutekės – vyrai kartais būna labai solidarūs…

• Darbe nerodykite vakarinių apdarų, pernelyg trumpų sijonų, palaidinių giliomis iškirptėmis – renkitės taip, kaip reikalauja darbo taisyklės, neblaškykite kolegų dėmesio… Tačiau tai nereiškia, kad turite virsti pilka pele ar negalite puoštis.

• Atsisakykite koketavimo, flirto, slaptų manipuliacijų.

• Neperlenkite lazdos. Kartais moterys, norėdamos įsitrinti į vyrų kolektyvą, tapti savos, tampa į juos panašios: nusikerpa trumpai plaukus, nusiperka vyrišką kostiumą, išmoksta “juodų” anekdotų, pradeda elgtis familiariai…

• Nevaidinkite angelo sargo, nevirskite taikos balandžiu ar gerąja fėja, kuriai rūpi kolegų asmeninio gyvenimo smulkmenos ir bėdos. Kitaip tariant, neprovokuokite atvirų pokalbių, nes vyrai nemėgsta, kai kas nors mėgina lįsti giliai į jų širdis. Tačiau nenusisukite, kai pagalbos tikrai reikės.

• Stenkitės išlikti ramios, kai kolegos pakels balsą, apšauks ar  pavers jus blogos nuotaikos žaibolaidžiu. Piktas žmogus visada daro skubotas (ir kvailas) išvadas, o pyktis užkemša ausis. Net jeigu bus pikta, neatsikirskite žodžiais, kurie pirmiausia šaus į galvą, ir net užsiplieskusi galvokite, ką sakote. Antraip aplinkiniai neatskirs, kuris iš jūsų kvailas, o kuris – protingas… Palaukite, kol kolega nurims, o paskui paklauskite, dėl ko kilo konfliktas ir pasiūlykite jį taikiai išspręsti.

• Nesikuklinkite. Vyrai mėgsta savimi pasitikinčias moteris. Jeigu nenorėsite išryškinti savo laimėjimų ir pranašumų, darysite didelę klaidą, nes taip elgdamasi vargu ar sulauksite kolegų pagarbos profesinės veiklos atžvilgiu.

• Stenkitės nedalyti patarimų. “Paklausyk, ką sako moteris ir padaryk atvirkščiai”, – mėgstamas vyrų posakis. Pasirodo, jie labai jautrūs patarimams, jų nemėgsta, netgi vertina kaip kritiką. Savo nuomonę pasakykite tada, kai kolegos paprašys.

Būna ir taip…

Kolektyve daug metų su vyrais buvote lygiavertė, tačiau neseniai pakilote laipteliui aukščiau – pradėjote vadovauti skyriui, tapote redaktore ir t.t.

Kai nusistovėjusi pusiausvyra pasikeičia, būna nepatenkintų žmonių ir įtampos, tačiau jos dydis ir trukmė labiausiai priklauso nuo to, kaip pokytis buvo motyvuotas, kas ir kaip apie jį pranešė kolektyvui. Jeigu pakilote karjeros laiptais, vadinasi, buvote to verta – tikrai nereikėtų graužtis, juolab atsiprašinėti kolegų. Svarbiausia, kad vadovas kolektyvo nariams paaiškintų, kodėl būtent jūs užėmėte vadovaujamą postą. Jeigu kolegos pavydi ar pyksta – tai jų rūpestis.

Svarbiausia, kad jūs nuo pat pirmos vadovavimo dienos atvirai bendrautumėte su pavaldiniais ir nedemonstruotumėte išskirtinio savo statuso.

Vieni kolegos elgiasi taip, kad nesijaučia, jog esate moteris, kiti – nuolat primena, kad jie – stipresni, protingesni, viršesni…

Kai kuriems žmonėms (ne tik vyrams) labai svarbu statusas, nes tai jiems pakelia jų vertės jausmą. Tačiau atkakliai savo pranašumą pabrėžiantis žmogus tikrai verčia abejoti tuo, ką mėgina įrodyti. Jeigu labai stengiasi įrodyti, kad yra už jus viršesnis, matyt pats nelabai tuo tiki…