"Veido" archyvas

Aktoriaus Aisčio Mickevičiaus šiandien pilna visur: kiekvieną rytą radijo M-1 klausytojams jis dalija gerą nuotaiką, šeštadienio vakarais sukasi ant parketo, vaidina seriale “Drąsos kaina”, veda renginius. O radęs laisvą pusdienį kuria kvepalus, rašo eiles, fotografuoja.

Aistis – profesionalus aktorius, baigęs Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, tačiau daugeliui jis pažįstamas ne iš teatro scenos, o kaip pensininkas Vydas ar ekstravagantiškas dizaineris ŽuŽu.

Šokių projekte – tikriausias Aistis

Šiuo metu – ir kaip šokėjas, TV projekte “Šok su manimi” šmaikščiai atsikertantis į komisijos narių pastabas. Žinomas vyras sako, kad sutiko šokti, norėdamas parodyti, koks yra tikrasis Aistis. “Seriale “Drąsos kaina” vaidinu neigiamą personažą, o daugelis žiūrovų aktorių tapatina su kuriamu vaidmeniu. Tad norėdamas išvengti replikų pamaniau, jog šokiai yra puiki galimybė parodyti, kad Aistis iš tiesų yra visai kitoks. Ir tai pasitvirtino, nes mane labiau atpažįsta iš šokių projekto, o ne kaip ginekologą, kuris seriale yra baisus žmogus”, – kodėl pradėjo demonstruoti savo, kaip šokėjo, talentą, pasakoja aktorius, renginių ir radijo laidų vedėjas.

Kvepalų kūrėjas

Įsisukęs į daugybę veiklų Aistis sako, kad iš namų dažniausiai išeina su tamsa, o grįžta vėlai vakare, tačiau mėgstamas darbas neužgožia ir pomėgių, kurių jis turi ne vieną. Šiuo metu turėdamas laisvo laiko Aistis dažniausiai pasineria į kvapų pasaulį – kuria kvepalus. “Namie įsirengiau mini laboratoriją, nusipirkau įvairių kvapų esencijų ir eksperimentuoju. Man tai lyg meditacija. Kvapų maišymas mane ramina, nukreipia mintis kita linkme”, – sako aktorius ir ištraukia penkis buteliukus paties sukurtų kvepalų.

Vieni labai stiprūs, priverčiantys net nosį suraukti, kiti švelnesni, tačiau kitokie, nei daugelis įpratę kvepintis. “Aš kuriu kvepalus iš natūralių ingredientų, kokiais žmonės kvepinosi iki XX a. pradžios, kol nebuvo sukurta cheminių kvepalų. Dažnam natūralūs kvepalai neįprasti, nes juose nėra cheminio pagrindo. Kartais net sunku įtikinti, kad tai kvepalai”, – pasakoja Aistis, savo kurtų kvepalų pažįstamiems mielai leidžiantis įsigyti už savikainą.

Buitis – neįdomi

Radijo laidų vedėjas prisimena, kad kvapams buvo jautrus nuo vaikystės. Autobusu jis galėdavo važiuoti tik iškišęs galvą pro langą, mat jį erzindavo daugybė įvairių susimaišiusių kvapų. Šiandien Aistis visuomeniniu transportu taip pat nevažinėja, nors pats automobilio ir nevairuoja. “Neatsisakau minties išmokti vairuoti, bet kol kas nėra poreikio.

Gyvenu centre. Darbas šalia. Sėdu į taksi, susimoku tuos pačius penkis litus, kuriuos išleisčiau benzinui, ir esu ten, kur reikia. Turiu savo nuolatinius vairuotojus, kurie man daug papasakoja apie tai, kas vyksta Lietuvoje”, – nusijuokia 34-erių metų vyras ir priduria, kad jo namai daugeliui taip pat atrodytų neįprasti. Mat juose nėra nei televizoriaus, nei jokių modernių, buitį palengvinančių prietaisų, tokių kaip mikrobangų krosnelė ar gera viryklė.

“Nesureikšminu buities. Man neįdomu lindėti namuose, apsuptam brangios buitinės technikos. Tuos pinigus, kuriuos galėčiau skirti puikiems namams įsirengti, aš investuoju į keliones, – sako Aistis, kuris be išvykų į svečias šalis negalėtų gyventi. – Jeigu per pusę metų niekur neiškeliauju, man pradeda drebėti rankos ir darosi bloga nuo lietuviškų aktualijų. Tada mirk gyvenk kur nors skrendu. Keliaudamas atitrūkstu, pasižiūriu į viską iš šalies, suprantu, kad neblogai gyvenu. Kelionėse pamatai, kaip kiti gyvena. Tai plečia akiratį”, – neabejoja pensininko Vydo personažo kūrėjas.

Tėvai – modistai

Kelionės Aisčiui labai svarbios, tačiau leistis į žygį su kuprine ant pečių, nakvoti palapinėje jam neatrodo romantiška. Kaimo sąlygomis ilgiau nei pusdienį jis negalėtų gyventi. “Esu per daug modernus. Man keista, kad žmonės apsipila šaltu šulinio vandeniu ar eina į krūmus atlikti gamtinių reikalų ir tuo žavisi”, – gūžteli pečiais aktorius.

"Veido" archyvas

Stiliaus pojūtį Aisčiui įskiepijo tėvai

Jam nepriimtinas ne tik perdėtas natūralumas, bet ir tai, kaip daugelis lietuvių šiuo metu gyvena. “Mūsų tauta bukėja, nes viskas nukreipta į vartojimą. Retas kuris plečia akiratį. Savaitgaliais minios plūsta į prekybos centrus, o ne į kino teatrus ar parodas. Dirbantys Londone, užuot laisvu metu ėję, pavyzdžiui, į dailės galerijas, pinigus kaupia juodai dienai, valgo pigiausią maistą, nepriima britų kultūros”, – stebisi Aistis, pats besidomintis ne tik menu, bet ir mada.

Jo nuomone, nėra nieko blogo būti stilingam bei madingam. “Tai, kaip atrodai, kaip kvepi, atspindi tavo asmenybę. Mane nervina tokie stereotipai, kad, pavyzdžiui, vyrui puoštis nevyriška. Tačiau yra tam tikrų progų, kuriomis būtina pasipuošti. Ir vyrai negali visą laiką vaikščioti ta pačia odine striuke ar megztiniu, – mano Aistis, kurio stiliaus pojūčiui susiformuoti labai padėjo tėvų pavyzdys. – Jie jaunystėje buvo tikri modistai. Tėtis nepagailėjo net 180 rublių už originalius džinsus. Namuose buvo surinktas didelis ir puikus to laikotarpio drabužių garderobas. Padariau klaidą, kad beveik viską išnešiau į teatrą”, – tėvų drabužių kolekcijos gaili aktorius.

Pritrūko teatrinės sėkmės

Aisčio tėvai – ne menininkai, tačiau visada puikiai suprato kūrybingą sūnų. Jie neskatino berniuko imtis vienos ar kitos veiklos, bet niekada netrukdė išreikšti save. “Užrašydavo į visus būrelius, kuriuos tik norėjau lankyti. Tačiau kai atsisakiau lankyti “Ąžuoliuko” chorą, neprieštaravo. Nepriekaištavo ir dėl to, kad pasirinkau studijuoti aktorystės mokslus”, – prisimena iš TV ekranų daugeliui pažįstamas vyras.

Iš prigimties buvęs artistiškas, tačiau ramus, melancholiškas vaikas, Aistis mokėsi tik gerais pažymiais ir apie aktoriaus profesiją nesvajojo. Mintis stoti į aktorinį jam kilo dešimtoje klasėje atsitiktinai nuėjus į dramos studiją. “Mano svajonė buvo studijuoti interjero ar drabužių dizainą, tačiau po konsultacijos Dailės akademijoje supratau, kad neverta net bandyti, nes nesu baigęs dailės mokyklos. Be to, neturiu pažinčių”, – kaip gyvenimą susiejo su scena, pasakoja Aistis.

Į  Muzikos ir teatro akademiją jis įstojo lengvai, tačiau su teatru aktoriaus keliai greitai išsiskyrė. Šiuo metu čia jis taip pat nieko nerepetuoja. “Teatre nelabai sekėsi… Tikriausiai todėl, kad ne talento neturiu, o vadinamosios teatrinės sėkmės. Sunkiai randu kalbą su režisieriais. Lietuvoje dažnam režisieriui nereikia protingo aktoriaus, nes toks užduoda nepatogius klausimus, reikalauja su juo diskutuoti”, – sako šiandien žinomas radijo ir TV veidas.

Išpopuliarėti padėjo radijas

Aistis pasakoja, kad baigęs akademiją ir per porą metų sulaukęs nedaug režisierių pasiūlymų jautėsi tarsi nustumtas į užribį, trūko veiklos bei pinigų. “Kiek gali skaityti knygas ir prašyti mamos, kad duotų pinigų kavos puodeliui? Per mėnesį uždirbdavau vos porą šimtų litų. Nuo depresijos mane išgelbėjo radijas”, – pasakoja Aistis ir priduria, kad ieškodamas, kuo galėtų užsiimti, visur siūlėsi pats.

Prisiminęs, jog studijų metais scenos kalbos dėstytojas aktorius Vytautas Rumšas pasakė, kad jo balsas puikiai tiktų radijui, nusiuntė savo CV į radijo stotį M-1. Taip prasidėjo profesionalaus aktoriaus karjera radijo eteryje, kuriame ir gimė šiandien daugelio pamėgti personažai – pensininkas Vydas, dizaineris ŽuŽu.

“Šiandien labiau pasitikiu savimi, nei būdamas 25-erių. Žinau, kad kai užsidaro durys, atsiveria langai. Reikia tik apsidairyti”, – įsitikinęs Aistis.

Po kelerių darbo metų radijuje, supratęs, kad norėtų grįžti prie savo profesijos, jis pats paskambino ir serialų kūrėjams.
“Nemanau, kad serialai, laidos – “chaltūra”. Man juokinga girdėti sakant, kad aktoriaus vienintelė veikla turėtų būti teatras. Juk vaidinti seriale ar šokti TV projekte nėra lengviau, nei kurti teatre. Ne man spręsti, kas yra paviršius, o kas giluminiai dalykai. Visus savo darbus aš dirbu nuoširdžiai ir nepaviršutiniškai. Protingas žmogus, pasitelkdamas humorą ir išsilavinimą, esant bet kokiai situacijai gali nepasirodyti kvailys ar paviršutiniškas”, – mano Aistis.

Šeimai ir vaikams dar ne laikas

34-erių metų vyras sako, kad kiekvienais metais atranda vis kitų savo talentų ir juos plėtoja. Neseniai išmoko prancūzų kalbą, rašo eiles, jam puikiai sekasi fotografuoti. Tačiau kol kas nepasitiki savimi kaip poetu ir fotografu, todėl šios savo kūrybos niekam nerodo. “Tai savirealizacijos forma. Save suvokiu kaip nuolat tobulėjantį žmogų. Sąmoningai vengiu įprasto Lietuvoje šeimos modelio, nes įsisukus į buities verpetą sunku būtų kūrybiškai gyventi. Jeigu turėčiau vaikų, būčiau įsipareigojęs. Kol kas man to nereikia”, – neslepia Aistis.

Vis dėlto sako, kad globoti, kažkuo rūpintis jam buvo svarbu nuo mažų dienų. “Dabar kaip globotojas puikiai galiu pasireikšti bendraudamas su krikšto sūnumi, kuriam pustrečių metų. O vaikystėje man buvo užkrauta pareiga rūpintis aštuoneriais metais jaunesne seserimi. Parvesdavau ją iš darželio, vesdavausi į cirką, teatrą”, – pasakoja radijo laidų vedėjas ir priduria, kad tai netrukdė jiems puikiai sutarti.

Šiandien jų santykiai taip pat gražūs, nors brolis su seseria ir labai skirtingi. “Ji – aerobikos trenerė, labai sportiška, mėgsta automobilius. O aš skrendu virš kasdienybės… Bet ko joje būti?” – nusijuokia Aistis.