Pasirinkimas tarp Dalios Grybauskaitė ir Zigmanto Balčyčio yra pasirinkimas tarp dviejų kultūrų: kompetencijos bei konkurencijos ir ryšių bei patronažo. Takoskyros tarp šių dviejų kultūrų nematymas, susitaikymas bei prisitaikymas ir yra tikroji politinė stagnacija. Nuo mūsų pasirinkimo priklausys, kokioje kultūroje gyvensime ateinančius penkerius metus.

Kokie yra pagrindiniai Lietuvos prezidento penkerių metų kadencijos uždaviniai? Turint galvoje Lietuvos prezidento konstitucinę kompetenciją, Prezidentūros institucijos finansavimo apimtį, jo veikimas yra labiau politinės ir konstitucinės kultūros kūrimas, užimant vieną ar kitą poziciją svarbiausiais šalies klausimais, paskiriant į įvairius postus ar aktyviai ir principingai dalyvaujant Vyriausybės formavime, nei tiesioginis valstybės valdymas, priimant konkrečius sprendimus. Tik politinės, vadybinės kompetencijos kultūros vyravimas prieš ryšių ir patronažo kultūrą šalies politikoje, valstybės tarnyboje mums padėtų greičiau ir užtikrinčiau likviduoti savo atsilikimą, išvengti milžiniškos korupcijos, kuri yra didžiausia mūsų problema.
Vakarų liberalioji demokratija, kuri leido sukurti gerovės valstybes ir išvengti karinių konfliktų, yra kompetencijos ir konkurencijos kultūros produktas. Rytų bizantinė imperija, kurios dalimi ir mes daugia nei du šimtus metų buvome, yra ryšių, apsukrumo, prisitaikėliškumo, netiesos sakymo, veikimo po kilimu kultūra. Vargu ar po įvykių Ukrainoje reikia įrodinėti, kuri kultūrą pranašesnė. Rusija iki šiol ekonomiškai tėra tik gangsterių aptarnaujama degalinė miško kelyje, o politiškai dėl savo ekonominio ir socialinio neįgalumo vėl tampa agresyvi ir sunkiai prognozuojama.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 202014" bei įvedę gautą kodą. Žinutės
kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-20-2014-m