- Veidas.lt - http://www.veidas.lt -

Ką Lietuvą šį pusmetį gali duoti Europai ir sau

Autorius: veidas.lt | 2013 07 01 @ 12:00 | Politika | No Comments


Mūsų šalies pirmininkavimo ES sėkmė bus matuojama ne renginių gausa ar išasfaltuotų Vilniaus gatvių kilometrais, o pagal suderintų ir priimtų teisės aktų kokybę ir skaičių.

Aušra Lėka
„Veidui“ iš Briuselio

Lietuva – ES Tarybos pirmininkavimo debiutantė jaudinasi, kaip pasirodys prieš Europą. Šiandien ES Tarybai (ET) pirmininkauti pradedanti Lietuva jau parengė svečiams sūrių, šalikėlių ir kaklaraiščių, suplanavo koncertus ir parodas, šviežiai išasfaltavo sostinės gatves, informavo apie surengsimus forumus, o “Ernst &Young” net jau suskaičiavo, kad vien dėl Lietuvos žinomumo padidėjimo 2012-2015 m. šalies eksportas gali didėti apie 89 mln. Lt, o tiesioginės užsienio investicijos į Lietuvą apie 149 mln. Lt, o kiek dar Lietuvoje paliks į per 200 renginių Vilniuje atvyksiantys svečiai. Tai turėtų paguosti antieuropinėmis idėjomis persiėmusius kai kuriuos tautiečius, kurie mano, kad tie per 214 mln. Lt, kuriuos per pasirengimo ir pirmininkavimo laiką išleis Lietuva, – per didelė kaina už garbę diriguoti Europai.
Briuselyje kasdien taip pat gausėja lietuviškų akcentų: štai Europos Komisijos pastate aukštyn žemyn dvylikoje liftų kyla ir leidžiasi Lietuvos dailininkų menininkų kūrinių paroda. Europos Parlamente trečiadienį atidengta “Baltijos kelio” atminimo lenta, o po to surengtame Lietuvos pirmininkavimo išvakarėms skirtame priėmime net Europos Parlamento (EP) pirmininkas Martinas Schulzas, kurį Briuselio koridorių žinovai kaltina vilkinus susitarimą dėl 2014-2020 m. ES biudžeto, neatsilaikė prieš lietuvišką džiazą ir puolė šokti. Beje, kitą rytą EP pirmininkas, iki Europos Vadovų Tarybos likus vos kelioms valandoms, paspaudė rankas derybininkams – paskutines dienas ES Tarybai pirmininkaujančios Airijos premjerui Endai Kenny ir EK pirmininkui Jose Manueliui Barroso ir pagaliau pritarė kompromisiniam sutarimui dėl ilgamečio ES biudžeto.
Tiek džiazo, nors koncertų ir vakarėlių per šį pusmetį bus dar daug. Bet tikrasis darbas kur kas proziškesnis: Lietuvos atstovų laukia ilgos derybų valandos. Ne renginių spalvingumas, o gebėjimas sutarti dėl svarbiausių teisės aktų lems, ar Lietuvos pirmininkavimas ET bus sėkmė Europai.
Beje, skirtingos šalys ES Tarybai pirmininkavo skirtingai – lenkai su patosu, surengę begalę renginių visoje šalyje, danai, atvirkščiai, akcentavo taupumą. Kipras pirmininkavo praktiškai tik iš Briuselio. Kai kur pirmininkaujant keitėsi vyriausybės, bet, pavyzdžiui Čekijoje, po tokio kolapso pirmininkavimas tik pagerėjo.

Kodėl Lietuvos pirmininkavimas sunkesnis
Vien Briuselyje lietuviai vadovaus 200 darbo grupių, suplanuota 1600 jų posėdžių įvairiausiais klausimais. Iš Vyriausybės narių didžiausias krūvis teks Lietuvos užsienio reikalų, finansų ministrams ir viceministrams, taip pat Žemės ūkio ministerijos vadovui, kiek mažiau, bet taip pat nemažas darbas laukia ūkio bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų.
Ar tie posėdžiai baigsis priimtais teisės aktais, priklausys nuo Lietuvos atstovų lankstumo, derybinių gebėjimų, išsilavinimo, net gebėjimo reikšti mintis anglų kalba, ko kai kurie Vyriausybės nariai dar tik mokosi. Žinoma, tai priklausys ir nuo šiandien jau dvidešimt aštuonių ES šalių, Europos Parlamento ir Europos Komisijos atsakomybės ir pasiryžimo siekti kompromisų. Juk pirmininkausime ne ES, o vienai iš trijų svarbiausių jos institucijų.
Skaičiais ir faktais pamatuoti pirmininkavimo sėkmę sunku. Kaip sako Briuselio diplomatai, čia lyg traukinį – paimi valdymą į savo rankas, kažkiek patrauki į priekį ir vėl perduodi kitiems. Lietuva, perimdama pirmininkavimą iš Airijos, ypatingai jai dėkoja už gebėjimą nors paskutinėmis savo pirmininkavimo dienomis vis dėlto pasiekti politinį sutarimą dėl septynmečio finansinio plano. Reikia tikėtis, kad po pusmečio pirmininkavimą iš Lietuvos perimsianti Graikija taip pat turės už ką padėkoti pirmtakei.
ET duona – įstatymų leidyba, kurios mums teks išskirtinai daug. “Neatidėliotinas prioritetas – 2014-2020 m. finansiniam laikotarpiui sėkmingai pradėti būtini 56 teisės aktai, kuriuos turime priimti dar šiemet, kitus 19 – kuo greičiau. Dar 45 teisės aktus reikia priimti Vadovų tarybos sprendimu. Eilės laukia dar 178”, – vardija Lietuvos nuolatinis atstovas ES ambasadorius Raimundas Karoblis.
Palyginimui, ES Tarybai pirmininkavusiai Slovėnijai pavyko įveikti 74, Prancūzijai 76, Čekijai 78, Švedijai 15, Ispanijai 35 teisės aktus, vidurkis – apie pusšimtis.
Lietuvos pirmininkavimą išskirtiniu ir daug sunkesniu daro sutapę du ciklai – ne tik finansinis (galutinis pasirengimas 2014-2020 m. finansiniam laikotarpiui), bet ir politinis (Europos Parlamento rinkimai). Briuselyje neabejojama, kad ne biudžeto turinys, o dirbtinė drama prieš EP rinkimus bandant atkreipti dėmesį į iki Lisabonos sutarties tik diskusijų klubu vadintą EP nulėmė užsitęsius ginčus dėl ilgamečio biudžeto. Ar drama bus vienintelė, ES žinovai nesiima prognozuoti. Po kelių mėnesių ginčų biudžeto skaičiai liko tie patys – 960 mlrd.eurų. Kompromisas pasiektas dėl biudžeto lankstumo – kiek nepanaudotas lėšas bus galima kiloti iš vienų metų į kitus: ketverius metus leisti panaudoti likusias nepanaudotas metų lėšas be “lubų”, trejus – su “lubom”.
Bet ir praėjusią savaitę pasiektas sutarimas dėl biudžeto, kaip Briuselyje dalyvaudama Europos Vadovų Taryboje priminė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, tik politinis, kurį dar turės patvirtinti tiek Europos Taryba, tiek EP. Tai gyvybiškai svarbu, nes pirmininkaujančiai valstybei Lietuvai leis pradėti derėtis dėl konkrečių sektorinių projektų, kurių yra apie 75. “Vadinasi, greičiausiai būsime pajėgūs laiku suderėti ir ES finansiniai resursai ES šalims bus prieinami nuo 2014 m. pradžios”, – tikisi D.Grybauskaitė.
O ką reikštų lėšų vėlavimas, tiksliai įvardijo už mokesčius ir kovą su sukčiavimu atsakingas eurokomisaras Algirdas Šemeta: septyniose ES valstybėse du trečdalius investicinių programų sudaro ES lėšos. Kaip žinia, ir Lietuvos valstybės biudžete ES lėšos kai kuriais metais siekdavo arti trečdalio.

Daugiau šia tema:

Straipsnis publikuotas: http://www.veidas.lt

Straipsnio adresas: http://www.veidas.lt/ka-lietuva-si-pusmeti-gali-duoti-europai-ir-sau

© 2002-2009 UAB "Veido periodikos leidykla". Visos teisės saugomos.