“Jausdami visuomenės sutrikimą Garliavos dramos akivaizdoje, kai vieni labiau intuityviai renkasi vieną, o kiti – priešingą pusę, kai tiesos paieškos kartais nuveda į šališkos informacijos kolekcionavimą, kai informacinis laukas dėl bylos uždarumo yra iškreiptas (vienai bylos pusei nevengiant paskleisti tendencingų žinių, o kitai – pareigingai tylint), kai taip trūksta išminties žodžio…”

Kai “ATGIMIME” dirba “PAREIGINGAI TYLINTYS” žurnalistai, tai net neverta tikėtis iš jų “IŠMINTIES ŽODŽIO”. Visi autoriaus pateikti klausimai Kauno arkivyskupui metrapolitui S.Tamkevičiui būtent tą ir pademonstruoja. Dvasininko atsakymai – kur kas prasmingesni, tačiau tvirtos nuomonės, sietinos su konkrečia “D.Kedžio istorija”, juose, deja, neišgirdome. O juk moraliniai dvasiniai aspektai joje tiesiog veržte veržiasi iš tų rėmelių, kuriuos sukūrė žurnalistas savo preambulėje ir klausimuose.

Kai pasaulietis žurnalistas labai susirūpina kunigo įžadais ir jų sulaužymu, tai skamba kiek keistai. Tada būtina suvokti esmę – vardan ko ir dėl ko tai buvo padaryta. Garbaus amžiaus J.Varkala, visą savo gyvenimą tarnavęs katalikų bažnyčiai, teoriškai ir praktiškai skleisdamas visuomenėje dvasingumą ir “Dekalogo” svarbą, nutarė pabandyti tai išbandyti kraupioje gyvenimiškoje realybėje. Kiek žinau, šis dvasiškis, pirma suspendavo savo teises kunigystėje ir tik vėliau tapo “Drasos partijos” vedliu.

Romos Katalikų bažnyčia ilgus sovietinio režimo dešimtmečius buvo laisvės siekimo simboliu, kovojančiu už žmogaus teises gyventi prasmingai ir oriai. Gerai žinome, kokį įnašą tiesos skleidimui turėjo “Lietuvos bažnyčios kronikų” leidimas Vakaruose, informacijos apie okupantų ir mankurtų siautėjimus surinkimas ir kaip buvo sutrypti tie, kurie prie tokio slapto darbo buvo prisidėję. Tie, kurie išgyveno lagerių košmarą, turi susivokti, kad dabar gyvename laisvoje šalyje ir neužgniaužti savyje sunkmečiu buvusios drasos.

Teko gerokai nusivilti, kai buvo nurodyta katalikų dvasininkams jokia konkrečia raiška nedalyvauti politikoje. Toks reikalavimas neatitinka LR Konstitucijoje nurotytų žmogaus ir piliečio teisių. Juk kiekvienas dvasininkas, apart savo tiesioginių pareigų, dar yra ir valstybės pilietis, kuriam neturėtų būti nesvarbus visuomenės tobulėjimo procesas visomis kryptimis. Tam, kad būtų įgyvendinti prasmingi filosofiniai ir ideologiniai siekiai, reikalinga, kad šalyje būtų geras politinis klimatas. Nemanau, kad katalikų ideologijos atribojimas nuo galinčios tą ideologiją įgyvendanti politikas yra pats teisingiausias kelias, kuris, deja, mūsų katalikų bažnyčios hierarchų buvo pasirinktas. Manau, kad tokiu sprendimu labai apsidžiaugė “hegemono” partijos palikuonys, kurių biografijų karjerose buldozeriškas ateizmas buvo palikęs gilias vėžes jų sąmonėje.

“Dainuojančios revoliucijos” metais matėme kokį solidų dvasingumo indėlį įnešė keli katalikų dvasininkai – politikai, aktyviai dalyvaudami politiniame gyvenime. Kai valdžiūnai bandydavo pasiklysti tarp trijų pušų, dažnai išeidavo į parlamento tribūną koks dvasiškis ir jo atvirai nuoširdus bei dvasingas žodis ne tik nuramindavo kylančias nereikalingas aistras, bet ir padėdavo surasti optimaliausią sprendimą.

Būtų labai prasminga, jei katalikų religijos ideologijos skatinami taptumėm išmintingesni, doresni, tiksliau suvoktumėm gyvenimo prasmę Žemėje. Tikiu mūsų Tauta ir tuo, kad ji sugebės atlaikyti visas gyvenimo negandas bei išliks atspari blogiui. ……………

Sveikinu visus su artėjančiomis Šv.Velykomis.

Net nereikia naiviai tikėtis, kad prasidėjęs A.Ūso bylos nagrinėjimas jau nutraukė A.Ūso ir L.Stankūnaitės rėmėjus atsisakyti savo tikslų – bet kokiu būdu perimti svarbiausią liudininę pedofilijos byloje mergaitę.

Niekas tur būt neprieštaraus, kad Vilniaus II-os apylinkės teimas, sudarytas iš trijų teisėjų, sudavė skaudų smūgį tiems, kurie tikėjosi, kad byla iš vis nebus atversta. Atsitiko dar kai kas daugiau:
TEISMAS:
1. nutarė nelaukti Klaipėdos apygardos teismo sprendimo dėl mergaitės
gyvenamosios vietos nustatymo pagal Kėdainių apylinkės teismo nutartį;
2. nutarė rezonansinę bylą nagrinėti atvirų posėdžiu metu, išskyrus specifinius momentus. Ši nutartis neskundžiama;
3. pripažino, kad mergaitės atstovė byloje yra globėja Neringa Venckienė;
4. nesutiko skirti laiko trečiai šaliai – Ūso tėvui prašyto ilgoko laiko susipažinimui su bylos medžiaga;
5. viešai perskaitė prokuratūros pareikštą kaltinimą A.Ūsui;
6. priėmė papildomą vaizdinę ir rašytinę informaciją iš mergaitės advokato
A.Venckaus. Tame tarpe ir paskutinę, kurią sudaro ir anstolio, bandžiusio
vykdyti teismo sprendimą, ataskaitą su video medžiaga;
7. kitą posėdį paskyrė, daug nedelsdamas, balandžio 10 d., į kurį pakvietė duoti parodymus liudininkus.

Tad galima teigti, kad byla iš tikrųjų yra pradėta nagrinėti iš esmės. Teismas neturi galimybės kam nors papildomai pareikšti kaltinimus. Jei bylos nagrinėjimo metu paaiškės, kad dar kas nors galėjo nusikalsti sietinai su kaltinimais A.Ūsui, tai tada teismas privalės kreiptis į prokuratūrą, kad ši atliktų papildomą tyrimą, pagal ankstesnius ir naujai gautus duomenis, kitiems asmenims. Manau, kad teismas turi teisę savarankiškai vertinti surinktus duomenis ir gali nutarti perkvalifikuoti kaltinimą iš mažametės tvirkinimo į kitą BK straipsnio dalį – “mažametės prievartavimą”. Jei išryškėtų, kad nuo tokios veikos nukentėti galėjo ir kita mažametė mergaitė, tai išsamus tyrimas turi būti atliktas ir tuo atveju.

Nesunkiai galima suprasti A.Ūso artimųjų dabartinę paniką po tokios teismo darbo pradžios . Jie gal jau net labai pasigailėjo, kad pareiškė norą nagrinėti keistai žuvusio įtariamojo A.Ūso bylą. Jei bylos nagrinėjimas pasisuks labai bloga A.Ūsui linkme, tai artimieji gal nebeturės ką prarasti ir ryšis pareikalauti, kad A.Ūso žūtis būti ištirta iš esmės. Jei paryškėtų, A.Ūso kad mirtis vis tik buvo smurtinė, tai nusikaltėlių nustatymas – teisėsaugos garbės reikalas. (Gal tada ir žiniasklaidoje (pvz.LTV) išnyks visokia aiškiai klaidinanti informacija. Sakykim , kad A.Ūsas važiuodamas parvirto su keturračiu motociklu į pakelės balą. Nustatyta, kad keturratis nebuvo nuvirtęs ir jokios avarijos požymių ant jo nerasta).

AR TIKRAI NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE VISA TAI VYKSTA?