Saya mengajukan pinjaman 900 juta dengan tingkat bunga 2%, sehingga pinjaman disetujui tanpa tekanan dan semua pengaturan dilakukan pada transfer kredit, karena tidak memerlukan agunan dan jaminan untuk pinjaman transfer saya hanya diberitahu untuk mendapatkan sertifikat perjanjian lisensi aplikasi mereka untuk mentransfer kredit saya dan dalam waktu kurang dari 48 jam uang pinjaman telah disetorkan ke rekening bank saya.

Saya pikir itu lelucon sampai saya menerima telepon dari bank saya bahwa akun saya dikreditkan dengan jumlah 900 juta. Saya sangat senang akhirnya Allah menjawab doa saya dengan memesan pinjaman saya dengan pinjaman asli saya, yang memberi saya keinginan hati saya. Mereka juga memiliki tim ahli yang akan memberi tahu Anda tentang jenis bisnis yang ingin Anda investasikan dan bagaimana menginvestasikan uang Anda, sehingga Anda tidak akan pernah bangkrut lagi dalam hidup Anda. Semoga ALLAH memberkati Ibu Helen Wilson untuk membuat hidup saya mudah, jadi saya menyarankan siapa pun yang tertarik untuk mendapatkan pinjaman untuk menghubungi Ibu Helen melalui email: (helenwilson719@gmail.com)

Ada perusahaan palsu online lainnya yang menggunakan kesaksian saya untuk mencapai keinginan egois mereka, saya satu-satunya dengan kesaksian yang benar ini, harap berhati-hati dengan orang-orang ini. Akhirnya saya ingin berterima kasih kepada Anda semua karena telah meluangkan waktu untuk membaca kesaksian hidup saya yang sebenarnya tentang kesuksesan saya dan saya berdoa agar Allah melakukan kehendak-Nya dalam hidup Anda. Sekali lagi nama saya Yeyes Ristintares, Anda dapat menghubungi saya untuk informasi lebih lanjut melalui email saya: yristintares@gmail.com

Žemiau yra mūsų kontaktiniai duomenys!!!!

WhatApp: +33758722151
e_mail:(financialserviceauthority400@gmail.com))))

Mano paskutiniame komentare 2016 01 21 22:13 dviejų cituojamų paragrafų ne tie puslapiai nurodyti Čaplinsko knygoje. Pirmas paragrafas apie kompendaciją yra iš 377 psl., ne iš 357. Antras paragrafas apie nuosavybės teisę iš 194 psl.

Atsiliepi tik į mano bendrą pastabą kad tavo straipsnis ir kiti rašiniai, ne artina bet blogina lietuvių ir žydų santikius. Tačiau tavo atsakymas ne į temą.

Tavo cituojami atsiliepimai į tavo straipsnius parodo tiktai kad prisidėjai prie gerinimo santikių tarp litvakų ir savęs. Reiškia tu ir tavo straipsniai patinka jiems – nors tiems kurie tau atsiliepia, Jeigu tavo tikslas buvo kai kuriems žydams įtikti, tai tos citatos parodo kad to pasieki.

Bet tai yra visiškai kitas reikalas negu kaip tavo straipsniai paveikia lietuvių ir žydų bendrus santikius – žydų požiūrį į lietuvius, ir lietuvių požiūrį, nors kai kurių lietuvių požiūrį, į žydus. Tame reikale nematau gero.

Kitas konkrečias mano pastabas, nepalietei.

Kaip pirmai rašiau, gerinti žmonių santikius įmanoma pabrėžiant kas yra gera tarp žmonių, ne kartoti, ar net plėsti, praieities nesibaigančius nesutarimus.

Dėl siūlymo “gražinti” senas žydų kapines, dėl įvairių aplinkyubių neaišku ar tai realu. O siūlyti tai kas nerealu, irgi nenaudinga, sukelia žmonyse nerealius, neįgyvendinamus norus. Bet, ar realu ar ne, reikia irgi atsižvelgti į tai kas buvo praeityje padaryta. Pvz.: apie tas kapines rašoma:

“Carinė valdžia buvo nusprendus kapines uždaryti. Sprendimas įgyvendintas 1831 m. pradėjus tvirtovės statybą. Imperinė administracija visiem, kurių žemė ir pastatai buvo
perimti, išmokėjo kompensacijas. Žydu bendruomenė gavo milžinišką tais laikais kompensaciją.” „Vilniaus Istorija. Legendos ir Tikrovė“. A.R. Čaplinskas, psl. 357 (2010 m. Vilnius).

“Visa kapinių teritorija buvo valstybinė, priklausė Vilniaus pilies ir Malkininkystės jurisdikai. Nuo XVII a. antrosios pusės iki XIX a. pradžios Vilniaus žydų bendruomenė plėtė kapines
už žemę mokėdama nustatytus mokesčius, tačiau teisės į žemės nuosavybę neįgijo.” Čaplinskas, ten pat.

Galėsime pasikalbėti toliau telefonu, jeigu tau patogiau.
Donatas Januta

Ačiū jums už pastabas. Galvoju, kaip toliau bendrauti. Kas būtų prasminga?

Manau, mums abiem rūpi gražūs lietuvių ir litvakai santykiai. Jūs remiatės savo patirtimi. Mano, žymiai mažesnė patirtis yra, kad visi man elektroniniu paštu atsiųsti atsiliepimai iš litvakai yra be galo šilti:

* Dear Andrius, Just in case of interest, my attempt below to paste in the likes/comments/shares from my personal Facebook page to your essay on Piramont. Was very pleased to see the famous historian Ted Weeks there!
* Ha ha, the miracle of last week was XXXXX! Hardest Litvak on the planet, anything we do gets ripped to shreds by him (we love him) and for him to utter the word “fantástish” was quite something!
* Many thanks too for your elegant and moving essay on behalf of preserving the old Jewish cemetery.
* Thanks, Andrius! You’re making amazing contributions that will outlive us all. And your sentence about the Communist party chief and the Grand Duke will remain a classic, in many books of quotations!
* Nusiunciau nuoroda vienam kilusiam is Lietuvos zinomam rezisieriui. Jis pavadino tamsta, cituoju, lietuvisku Sacharovu.
* Nuemu skrybele!
* Hey, I think XXXX (Vilnius born Holocaust survivor) liked your article…..
* Well done, bravo, happy that this topic too brought out your talent for a take that nobody else has expressed, with, as ever, a fine literary construction.

Jį išsivertė į rusų kalbą ir paskelbė obzor.lt

Apie dokumentų paskelbimą:
* By the way, I’m sure your essay will have ENORMOUS historical impact, just not at once on the first day…. Would also guess that many in official/academic positions in Lithuania have been stunned into temporary silence….
* I read your article from the link you sent me and see that you appear to have done a quantity of research that would have taken anybody else at least 20 years to complete. You are doing such good work. It makes me feel proud to be able to say I know you!
* Well said and well done! What a breath of fresh honest air in our murky times!!
* It is a remarkable, well-documented body of work. It is my hope that it will bring a wide range of positive results.
* Andrius Kulikauskas is a Lithuanian historian who has done considerable research of archival and other original documents to identify the root causes of the Holocaust in Lithuania.Before opening this link, keep in mind Paul Valéry’s admonition regarding archives, “It depends on those who pass by whether I am a tomb or a treasure, whether I speak or am silent.The choice is yours, alone.Friend, do not enter, if you don’t wish to know.”

Man atrodo, kad aš irgi, kaip ir jūs, kažkiek prisidėjau prie litvakų ir lietuvių santykių gerinimo.

Apskritai, manau yra prasminga išklausyti įvairiausius žmones. Juk tai yra pasidalinimas žiniomis, reikalais, pasiūlymais ir pamąstymais.

Ar norėtumėte ką nors kartu nuveikti litvakų ir lietuvių santykius gerinti? Kilo pora minčių.

Įdomu, kaip jūsų draugai litvakai vertina mano straipsnius anglų kalba, rusų kalba, lietuvių kalba?

Dovid Katz bus UCLA balandžio 17-20 d., skaitys keturias paskaitas apie jidiš kalbą. Jisai sutiktų nemokamai pakalbėti lietuvių ar litvakų grupei, mažai ar didelei grupei bet kokia tema. dovidkatz.net yra daugiau žinių. Beje, Dovid yra daug kartų pasisakęs prieš sovietų okupaciją DefendingHistory.com ir kitur. Taip pat turiu juo nuotrauką su Vytautu Landsbergiu iš berods 1990.

Ar kažką pažįstate, kas gal norėtų Los Angelėje surengti susitikimą su Dovid?

Gal pakalbėkime telefonu.

Kaip pats esi sakęs, lietuvių-žydų santikiai, kas liečia Holokaustą Lietuvoje, yra daug kam skaudžios temos. Kartais, kad ir skaudžias temas, naudinga iškelti ir nagrinėti. Bet kartais, pakartotinai kelti praeities nesibaigančius nesutarimus, yra lyg žaizdų krapštymas kuris trukdo žaisdoms užgyti. Todėl man neaišku kiek šis mūsų pokalbis bus naudingas.

Pvz., rašydamas lietuviškame žurnale, kreipdamasis į lietuvius, siūlai tau nepriimtinų lietuvių kūnus iškasti iš žemės ir mėgdžiojant Stalino ir Hitlerio elgesį pakasti į masinę kapavietę. Nežinau kokią lietuvių publiką tu manai įtikinti kad tai būtų doras ar naudingas darbas. Sakai kad nori gerinti lietuvių ir litvakų santikius, bet toks siūlymas tiktai žmones užgauna ir kiršina, ne gretina. Nematau nieko gero iš tokio tavo siūlymo.

Sakai kad lietuviai neužtenkamai užjaučia žydų kančias. Bet kiek Efraim Zuroff, ar tavo draugas Dovid Katz, kuris tavo pasakymu atstovauja litvakus, kiek jie užjaučia lietuvių kančias? Zuroff net kartą pavadino išeivijos lietuvius “karo nusikaltėlių palikuoniai.” Ar pats esi karo nusikaltėlių palikuonis? Aš neesu, ir neturiu noro gretintis prie tokio kuris mane taip pravardžiuoja.

Žydų ir lietuvių santikių temoje esminis faktas yra tai kad abi tautos, lietuvių ir žydų, išgyveno baisias kančias, bet išgyveno jas atskirai, ir todėl kiekvienas, žydas ir lietuvis, žiūri į šią praeitį iš skirtingos perspektyvos, iš skirtingai išgyventos praeities.

Žydai prarado 200,000 savo tautos. Lietuviai, per pirmą sovietmetį, prarado ne tik savo inteligentiją ir vadus, kurie gal būtų ir mokėją kitaip nukreipti vokiečių okupacijos eigą bet prarado ir savo valstybę, tą valstybę kurią tada taip neseniai buvo savo krauju išsikovoją. Jeigu skaitei istoriko Timothy Snyder Bloodlands, ar kitus jo raštus, žinai ką tai reiškė.

Sakai kad nori atjausti Lietuvos žydus kaip savo brolius. Bet Lietuvos žydai, kurie per šimtmečius metų gyveno greta bet atskirai, niekuomet nelaikė lietuvius savo broliiais. Prievarta nepriversi juos būti mūsų broliais, būti tuo ko jie, net gyvendami greta, per amžius atsisakė. Kaip anglų kalboje sakoma “Wishing for something will not make it so.”

Iš visų Europos šalių žydų, litvakai, Lietuvos žydai, mažiausia bendravo su žmonėmis kurių tarpe jie gyveno, nes jie laikė lietuvius prastesnius už save. Tai nėra malonus faktas, ir tai nėra nei ką mažiau rasistinis negu antisemitizmas. Štai ką patys litvakai rašo apie save:

“What makes Litvaks different [from other Jews]? . . . One contributing factor was that Lithuania was, during the period of the development of the Jewish communities, a poor and backward country of peasants. . . . The Jews felt superior to the ethnic peasant population and made no attempt to emulate them.” (Mano pabrėžta.) Lithuanian Jewish Communities, Schoenburg and Schoenburg, at p. 41 (1996 Northvale, New Jersey, 502 pp.)

Dėl to kad šimtus metų žydai pasirinkto gyventi atsiskyrę nuo savo kaimynų lietuvių, “to the Lithuanian public . . . the Jew was seen only as the shopkeeper and trader with whom they were in daily conflict. . . . Lithuanians habitually felt, correctly or not, that they always received a raw deal in their transactions with Jews” (Mano pabrėžta) The Jews of Lithuania, at p. 276, Masha Greenbaum (1995 Jerusalem, Israel 405 pp.)

Aš nei kaltinu, nei teisinu. Pats iškėlei šią temą ne aš. Bet, pakartotinai pabrėžti ir šiuos faktus iš lietuvių ir žydų praeities, nemanau kad pasitarnauja santikių gerinimui.

Sakai kad lietuvių ir litvakų santikiai išeivijoje yra prasti. Bet kai kurių nuomonių skirtumai tarp žydų ir lietuvių turi pagrindą, nes žydai ir lietuviai išgyvenome skirtingas realibes, skirtingas tikroves, ir todėl žiūrime iš skirtingų perspektyvų. Tačiau, man išeivijoje tenka draugauti ir bendrauti su litvakais dažnai, ir nepastebėjau kad mūsų santikiai prasti.

Neseniai žiūrėjau mūsų NBA komandos Warriors krepšinio rungtynes su draugu Garfinkle. Kalėdų sveikinimui gavau vyno butelį iš Levinson. Užvakar svečiavausi pas kolegą Sukoff. Ateinančią savaitę matysiuosi su bendraklasioku Sugarman. Šiandien kalbėjau telefonu su Feldman. Visi jie litvakai, Lietuvos žydų kilmės, taip kaip ir mano a.a. antra žmona buvo.

Taigi, nepastebėjau kad išeivijoje lietuvių ir žydų dabartiniai santikiai yra ypatingai prasti. Bet, neįmanoma nepastebėti kad tavo draugas Katz, taip kaip ir Zuroff, ir jų bendrakeleiviai, be pertraukos ne gretina bet kiršina lietuvių ir žydų santikius.

Sakai nori suvokti kokia tavo tautos, lietuvių tautos, atsakomybė.

Žodis “atsakomybė” čia reiškia “kaltė” – kokia lietuvių tautos kaltė. Kalbėdamas apie tautos kaltes, pasisavini metodus tokių kaip Stalinas ir Hitleris kurie smerkė visas tautas, visas gentis, už pavienių žmonių būtus ar nebūtus veiksmus. Tauta susideda iš pavienių žmonių, iš individų. Jeigu kalbi apie “tautos atsakomybę”, “tautos kaltę”, kurie šiandienos žmonės turi jausti kalti?

Ar aš, kuris gimiau Vilniuje 1941 metų birželyje, turėčiau jausti atsakingas už tai kas vyko kai man buvo tiktai kelios savaitės amžiaus? Aš apgailestauju, ir užjaučių visų žmonių kančias – ne tik žydų, bet ir lietuvių, armėnų, bosnų, ir kitų. Ir jeigu galėčiau kaip nors tuos žmones prikelti iš mirusių tai padaryčiau. Bet už tas kančias aš neesu nei atsakingas, nei kaltas.

Gerų ir blogų žmonių buvo ir lietuvių ir žydų tarpe. Tikiu kad abiejose tautose dauguma žmoniu buvo, ir yra, geri žmonės. Ko aš pasigendu tavo šiame Veidas.lt rašinyje ir tavo kituose, pasigendu nešališkumo, pasigendu balanso. Nė vienas iš mūsų negyvena nepadaręs klaidų. Tu paimi kai kurių lietuvių klaidas, padarytas sunkiose okupacijos salygose, paimi kai kur kelis piktus sakinius iš laiškų, ir visiškai nekreipi dėmesio į tų žmonių viso gyvenimo gerus darbus, taip vienašališkai pristatai juos kiek juodžiausiai, ir iš to dar priskiri visai lietuvių tautai atsakomybę.

Kituose savo rašiniuose net skelbi kad lietuviai yra kalti už visos Europos žydų žudynes, kad ne pats Hitleris užsakė žydų žudynes, bet kad jis pasimokė iš lietuvių. Tokiu teigimu prieštarauji ir istorikui Timothy Snyder, kuris yra nuosekliai ištyręs Holokaustą, ir visiem kitiem istorikam kurie Holokaustą studijavę.

Šiandien nenagrinėju tokius primestus teigimus. Čia šiandien tiktai atsiliepiu į tavo sausio 8-tą komentarą šiame tinklalapyje kuriame kreipiesi į mane. Pasirinkai būdą kuris prieštarauja tavo pareikštui tikslui kad nori gerinti lietuvių ir žydų santikius. Gerinti santikius įmanoma pabrėžiant kas gera tarp žmonių, ne krapštant praeities žaizdas.

Apraudokime visus kurie yra kentėję. Supraskime ir užjauskime kitų kančias, taip kaip norime kad jie suprastų ir užjaustų mūsų. Linkėkime jiems ir mums šviesesnės aeities, bet smerkdami bei kaltindami savus ar kitus, būkime atsargųs.

Pagarbiai, bet apgailestaujant tavo parinktos temos išdėstymą.
Donatas Januta