Praėjusiais metais šalies eksportuotojai vėl stebino puikiais pasiekimais. Statistikos departamento duomenimis, 2012 m., palyginti su 2011 m., eksportas padidėjo 14,5 proc., o importas – 9,9 procento. Sparti eksporto plėtra laikėsi jau trečius metus iš eilės, o jo apimtis beveik pusantro karto viršijo prieškrizines 2008-ųjų aukštumas.

Eksporto sėkmės receptas – intensyvus verslininkų darbas ieškant naujų rinkų ir palaikant gerą konkurencingumo „formą“. Praėjusiais metais tebebuvo taikomas krizės metu įdiegtas sąnaudų minimizavimo režimas. Vidutinis darbo užmokestis didėjo lėtai ir tai buvo vienas iš pagrindinių konkurencingumo kozirių.

Kai kurių prekybos partnerių ekonominė padėtis praėjusiais metais nebuvo palanki Lietuvos eksporto klestėjimui. Svarbiausių eksporto „taikinių“ ūkio augimas buvo pastebimai lėtesnis negu 2011 m. (išskyrus nebent Latviją, kurios plėtra sulėtėjo nedaug). Virš euro zonos apskritai tvyrojo nuosmukio šešėlis.

Smarkiausiai eksportas didėjo į Baltijos šalis ir NVS valstybes: Estiją (34,9 proc.), Latviją (21,8 proc.), Rusiją (30,4 proc.), Ukrainą (23,8 proc.). Įspūdingas pardavimų šuolis (79,9 proc.) Jungtinėje Karalystėje įvyko dėl atsiradusios nišos naftos produktų rinkoje, kuomet bankrutavo Europos naftos milžinė Petroplus. Tuomet Lietuvoje pagamintų degalų srautai buvo perorientuoti iš kitų šalių į Jungtinę Karalystę. Tai buvo esminė eksporto į Vokietiją, Prancūziją, JAV sumažėjimo priežastis. Eksportas į Lenkiją ir Baltarusiją taip pat smuktelėjo, bet čia svarbesni buvo konkurencingumo, valiutos kurso ir tų šalių ekonomikos būklės veiksniai.

Eksporto plėtra 2012 metais nebuvo vienoda. Pirmaisiais mėnesiais augimas buvo palyginti vangus, bet smarkiau įsisiūbavo antroje metų pusėje. Antrąjį ketvirtį neigiamos įtakos turėjo Orlen Lietuva gamyklos remontas. Tuo tarpu rudenį Lietuva išnaudojo netikėtą gamtos dovaną – rekordiškai gerą javų derlių. Žemės ūkio produktų eksportas smarkiai šoktelėjo, nes daugelio didžiųjų pasaulio grūdų gamintojų derlius buvo nuniokotas prastų oro sąlygų. Eksportą metų pabaigoje kilstelėjo į augimo vėžes sugrįžęs transporto priemonių eksportas, kuris iki liepos 1 d. krito dėl itin aukštos ankstesnių metų statistinės bazės, kuomet prieš muitų padidinimą agresyviai didėjo naudotų automobilių eksportas į NVS šalis.

Vis dėlto, net ir atmetus šiuos vienkartinius veiksnius, eksporto plėtra buvo pakankamai solidi ir subalansuota. Praėjusiais metais sparčiausiai didėjo žemės ūkio ir maisto produktų (26,9 proc.), mašinų ir įrengimų (25,6 proc.), baldų (20,5 proc.), metalų (11,6 proc.), guminių ir plastikinių gaminių (11,1 proc.) eksportas. Tik transporto priemonių eksporto metinis pokytis buvo neigiamas.

Šiemet eksporto kelias nebus rožėmis klotas, nepaisant to, kad euro zonos padėtis veikiausiai sutvirtės, o kitų pagrindinių partnerių plėtra liks daugmaž stabili. Turint omenyje įspūdingą ankstesnių metų augimą, gerą pernykštį javų derlių, išlaikyti panašų eksporto plėtros tempą tampa vis sunkiau. Be to, egzistuoja nemaža tikimybė, jog susikaupusios potencialios grėsmės konkurencingumui taps realybe. Eksportuotojai patirs stipriausią po krizės spaudimą kelti darbo užmokestį, įskaitant MMA padidinimą. Poreikis atpalaiduoti smarkiai užveržtą įmonių investicijų maišelį tampa vis smarkesnis, o galimybės tramdyti sąnaudų kilimą – vis menkesnės. Vienintelė sritis, kuri privalėtų nepakisti – tai verslininkų atkaklumas ieškant naujų rinkų.