O NT turtas 10 m. buvo neprabangus (namas pastatytas uz 400 000 Lt) – dabar pagal vertes kazkam susisviete ir per mas. vertinima pabarango ir pasidare prabanga… Ar zmogus kaltas, kad NT kainos issipute del to kad aplink prisistate daug namu, susitvarke infrastruktura ir tokiu budu seniau pigiai statyti namai pabrango beveik dvigubai…..

O ir indeliu klausimas savotiskas… maziau zmones laikys indeliu bankuose ir ekonomikai i nauda neiseis.

Sakyciau vartojima reiktu skatint, o ne zmones mesti is salies. Kiekvienais metais po nedideli miesta zmoniu isvaziuoja. O liekanciu kontingentas greit nedziugins – liks buduliai, valdziuos aparatas ir pensininkai.

Gal ir reiktu prabangos mokesti ivesti, taciau apmokestint reiktu prabanga, o ne nudevetus siaip taip po avariju surinktus automobilius.

Idomu, kaip anglai sureguotu jei pas juo taip elgtusi valdzia. Turiu omenyje prikurtu mokesciu ir… na pavyzdziui pakeltu keliu mokescius, o duobes tik padidetu. Nes kazkaip mokesciu dideja, o naudos nesimato. Aisku nevisiems taip – energetikams kiekvieni metai geresni. Per visa krizes perioda dujininkai vis didesnius pelnus uzdirba. Ble – stebuklu krastas. Gerai Ceplikas pasake – BALSUOKIT PYZDUKAI BLIAT! Cia gal rinkejams skirta buvo?………

Automobilio mokesčio pasiūlymai, skaičiuojant net ir 7-10 metų senumo automobilius kelia daugiau abejonių. Nemanau, kad tokio amžiaus automobiliai yra prabangos ženklas. Čia gal būt būtų galima šiek tiek diferencijuoti. Pavyzdžiui – iki 5 metų senumo – pilnas 0,5 lt apmokestinimas, o 5-10 metų – tik pusė, t.y. 0,25 lito už vieną galios vienetą. Bent jau tol, kol ekonomika nepradės ryškiau kilti iš krizės duobės. Apie nekilnojamo turto mokesčius, kaip beje ir apie kai kuriuos kitus esu nemažai diskutavęs. Ypač daug tada, kai po seimo rinkimų atėjo dešinės – centro dauguma, o ekonominė pasaulinė krizė jau buvo “ant nosies. Gaila, kad tada nebuvo pradėta daryti tam tikrų, santūrių žygių tomis kryptimis. Kai numatyta riba 1 mln litų, tai dar galima tikėtis, kad nesklandumų ir visokių “skylių” apėjimams liks nedaug. Sumą sumažinus, sakykim, per pusę, kiltų didžiulis “ermydelis”. Gerai, kad nesiūloma šioje srityje elgtis labai drąstiškai. Tai gali būti prasminga įžanga į mokesčių tobulinimą šioje jautrioje srityje. Ateityje šioje srityje nusimato daug tobulinimo darbų.

“…Koalicija ieško, kur Vyriausybė žada rasti papildomų finansinių galimybių, kaip užkaišioti valstybės įsiskolinimus ir bandyti kiek tik įmanoma subalansuoti sekančių metų biudžetą. Permainų yra tiek daug, kad įstatymų pataisas yra tekę tvirtinti net ir neskaičiuojant Seimo plenarinių posėdžių darbo valandų. Privalumų ir trūkumų tokiam pakeitimui yra įvairių ir dėl jų reikia rimtai apsispręsti. Su tais progresyviniais mokesčiais Europos šalyse buvo ir yra įvairiai. Tai jie buvo priimami, tai keliami, tai bandyta visiškai jų atsisakyti. Koks modelis yra geriausias, spręsti turėtų ekonomikos specialistai. Diletantiškai galima lengva ranka pasakyti, kad atimkime iš turtingesnių, kad vargšai turėtų daugiau. Gal taip ir atsitiktų. Bent jau pradžioje. Tačiau, kai investicinis kapitalas pradėtų aplenkti Lietuvą ar gautas pelnas veržtis į užsienį, tai gali tekti minusinę ” naudą” skaičiuoti. Kad ir kaip minėta idėja gali gražiai atrodyti skurstantiems. Yra ir kitas kelias. Leisti užsidirbti daugiau ir tada vilną kirpti tradiciniais mokesčiais. Kuris būdas yra dabartinėje Lietuvoje pranašesnis? – didelis klaustukas. Manau, kad minimalus turto mokestis visiems, išskyrus tuos, kurie socialiai remtini galėtų būti teisingesnis ir naudingesnis visuomenei įvairiais aspektais. Gali būti taip kad ir šis, ir progresyvinis mokestis bus Lietuvoje įvestas toks, kad visuomenė didesnių stresų nepatirs. Tačiau dabar apimti ir šias dvi visuomenei labai opias sritis vienu metu su kitais antikriziniais pakeitimais gali būti per didelė našta ne tik tarnautojams, bet ir mūsų mąstymui. Tik nuoseklios , gerai apgalvotos ir laiku priimtos įstatymų pataisos gali turėti geras pasekmes.”

Siūlau atlikti analizę, pasitelkus specialistus tam, kad būtų surastas pats tinkamiausias nekilnojamo turto mokesčio variantas, numatytos jo įvedimo sąlygos ir terminai. >>> “Apie nekilnojamo turto apmokestinimą Lietuvoje prabilta jau seniai. Tas 1 procentas jau tada skambėjo politikų ir ekonomistų lūpose. Toks pradinis mokesčio tarifas būtų pribaigęs mažas pajamas gaunančias, bet nuosavuose būstuose gyvenančias šeimas. Tuomet siūliau bent jau pradžioje taikyti 0,1 procento mokestį, nuo jo atleidžiant pensininkus ir kitas valstybės finansiškai remiamas asmenų grupes. Dabartinis siūlomas diferenciavimas, pasirenkant milijono ribą yra tam tikra visuomenės apgaulė. Jei ministras moka suskaičiuoti tik iki 4-ių tūkstančių, tai registrų centras turi rinkos vertės pagal rajonus ir vietas lenteles ir jam perskaičiuoti mokesčius būtų ne taip ir sudėtinga. Pamatytumėm, kad situacija yra visai kitokia. O kas tada prasidėtų? Prasidėtų tai, ką mūsų šalies piliečiai puikiai moka daryti. Pasipiltų nekilnojamo turto perrašinėjimai vaikams ir šeimos nariams, dirbtinai stambesni objektai dalomi ir t.t. Visas tas šurmulys būtų opozicijos išpūstas toks, kad kai tas didžiulis balionas sprogtų, nutrėkštų ir naują daugumos koaliciją. Štai kodėl socdemai neskuba griežčiau kritikuoti nei vieno naujo sumanymo, jei tik jaučia jį, kaip spastus dešinės – centro koalicijai. Susidaro gal kiek ir klaidingas vaizdas, kad A.Kubilius nori viską pasiekti ir padaryti vos ne vienu ypu. Kur kas vertingiau būtų eiti nuosekliai ir atsargiai. Darbų laukia daug, permainų laukia visuomenės dauguma, tačiau jos turi būti taip subalansuotos, kad vyktų kiek įmanoma sklandžiau ir viena kitai nepakenktų. Net neabejoju, kad Lietuvoje nekilnojamo turto mokestis anksčiau ar vėliau bus įvestas. Galėčiau pateikti daug teiginių, kodėl jį verta įvesti. Tačiau iki galo gerai neapgalvotas sprendimas gali šį procesą ne tik sustabdyti, bet ir tolimiems laikams atidėti. Nei A.Kubilius, nei kuris kitas pavienis asmuo nepajėgus išanalizuoti iš esmės visas aplinkybes ir perspektyvas. Tam turi būti pasitelktos specialistų grupės ir politikams beliktų apsispręsti, atsižvelgiant į tų grupių darbo suvestinių rekomendacijas.”