Liepos 16-ąją eidamas 66-uosius metus mirė Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras Kazimieras Uoka.

Nuo 1988 m. birželio K.Uoka priklausė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinei grupei. 1988 m. jis buvo vienas iš Lietuvos darbininkų sąjungos kūrėjų. Dalyvavo atkuriant Lietuvos socialdemokratų partiją, nuo 1989 m. įsitraukė į Lietuvos žaliųjų judėjimą.

1989 m. K.Uoka buvo išrinktas SSRS Aukščiausiosios tarybos deputatu, 1990–1992 m. buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1992–1996 ir 2008–2012 m. buvo išrinktas į Seimą. Nuo 1990 m. birželio iki 1992 m. lapkričio mėn. – pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos valstybės kontrolierius.

2001 m. K.Uoka įstojo į 1999 m. Rimanto Smetonos įkurtą Nacionaldemokratų partiją, netrukus tapo jos pirmininku.

2002-ųjų prezidento rinkimuose K.Uoka siekė tapti kandidatu, tačiau pirmajame rinkimų ture nedalyvavo. K.Uokos prezidentinė programa rėmėsi Nacionaldemokratų partijos šūkiais: neleisti Lietuvos žemės parduoti užsieniečiams, pasipriešinti stojimui į Europos Sąjungą, grąžinti mirties bausmę, inicijuoti prezidentinės respublikos sukūrimą.

Pastaruoju metu K.Uoka priklausė Tautininkų sąjungai.

2006 m. K.Uoka prisidėjo prie Piliečių sąšaukos „Už dorą ir tautą“ kūrimo, buvo jos narys. Sąšaukos kritikos taikinys, pasak jos dokumentų, – homoseksualų ideologija.

K.Uoka išgarsėjo įsimenančiais viešais veiksmais. 1996 m. balandžio mėn. būdamas Seimo nariu jis reikalavo pirmalaikių Seimo rinkimų: buvo pradėjęs bado akciją ir grasino susideginti. 2010 m. per seksualinių mažumų eitynes Vilniuje kartu su parlamentaru Petru Gražuliu triukšmingai peržengė policijos specialiąją juostą, ribojusią įvykio vietą.