Didžiausios šalies greitųjų kreditų bendrovės džiaugiasi stulbinamu pelno augimu, kokį kitose verslo šakose, bent jau legaliose, retai tepamatysi.

Klaipėdietė Marija (vardas pakeistas) yra ribotai veiksnaus savo buvusio vyro rūpintoja. Nepaisant to, kad jis įtrauktas į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą, greitųjų kreditų bendrovėms tai nesutrukdė suteikti jam ne vieną paskolą. Be abejo, dėl to jis netruko įklimpti į skolas.
„Nežinau, kaip išsikapstyti iš tokios padėties. Kai tik pagalvoju, plaukai šiaušiasi. Dažnai ateina laiškų su grasinimais, kad dėl įsiskolinimų bus kreiptasi į teismą ir areštuos turtą, o juk butas – jo vardu, – nerimauja ponia Marija. – Bet jis ir toliau mielai skolintųsi. Jo toks supratimas: nėra pinigų – reikia imti paskolą.”
Moteris sako ne kartą pati ėjusi į bendroves kalbėtis, siuntusi joms teismo dokumentus dėl buvusio sutuoktinio psichinės būklės, tačiau niekas nekreipė į tai dėmesio. O paklausus, kaip tokiam žmogui apskritai galėjo būti suteikta paskola, buvo atsakoma: jei asmuo turi banko sąskaitą, gali gauti ir paskolą.
„Nuo viso šito jam ir pačiam blogėja – naktimis nemiega, nervinasi, o ligai vis paūmėjant gana dažnai tenka gultis ir į ligoninę. Manau, tokiais vargšais tiesiog naudojamasi: juk yra butas – turtas, kurį gali areštuoti, o jei vis dar būtume susituokę, skolos būtų perėjusios man“, – svarsto pašnekovė.
Klaipėdos psichikos sveikatos centro socialinis darbuotojas Saulius Liekis patvirtina, kad dėl greitųjų kreditų prisiėmusių psichikos sutrikimų turinčių asmenų iš tiesų esama problemų. Į S.Liekį ir jo kolegas ėmė kreiptis vis daugiau tokių žmonių artimųjų ir rūpintojų. „Ligoniai taip neretai pridaro bėdų ir sau, ir rūpintojams“, – pastebi specialistas.
Vis dėlto greitieji kreditai įklampina ir sveikus, nebūtinai vargingai gyvenančius ar neišprususius žmones. Štai vilnietis Egidijus yra išsilavinęs, turi gerą darbą, tačiau ir jis pakliuvo į panašią padėtį. Būsto paskolą iš banko paėmusiam vyrui kartais pritrūkdavo pinigų, o greitieji kreditai jam pasirodė patraukli finansinė pagalba. „Į tai įsitraukiau pabandęs vos kartą, – tvirtina jis. – Kadangi pirmąjį kreditą atidaviau nesunkiai, paėmiau dar vieną ir tik vėliau supratau, kad pajamų kreditui grąžinti nepakanka, tad pasiskolinau ir iš kitos bendrovės. Viskas baigėsi tuo, kad tokioms išlaidoms kiekvieną mėnesį reikėjo skirti apie tūkstantį litų – panašiai tiek, kiek ir mano būsto paskolos įmokai.“
Viena bėda nevaikšto – Egidijus pataikė ant greitųjų kreditų versle gerą terpę klestėti radusių sukčių. Pasinaudojęs vienos greitųjų kreditų bendrovės paslaugomis – pasiėmęs paskolą internetu, jis suprato esąs apgautas. „Skaudžiai nusvilau. Skolinausi iš vienos bendrovės 4 tūkst. Lt, tačiau ji, pasinaudojusi mano duomenimis, iš kitos kredito bendrovės pasiskolino 6 tūkst. Lt, kuriuos pasiliko sau, o man teko mokėti palūkanas nuo tų 6 tūkst. Lt. Blogiausia, kad negaliu nieko įrodyti, nes pats padėjau parašą“, – dėsto Egidijus.
Panašių istorijų Lietuvoje daug, nes per keliolika minučių greitąjį kreditą gali gauti beveik bet kas – dažnai net neturintieji realių galimybių pinigus grąžinti. VšĮ „Kooperacijos sprendimai“ direktorė ir projekto „Atsisakyk greituko“ iniciatorė Aurelija Šataitė gali papasakoti ne vieną liūdną istoriją apie į skolas įklimpusius ir išeities nerandančius žmones. „Pats baisiausias dalykas, kai tau paskambina verkdamas žmogus ir sako, kad jei mes jam nepadėsime, jam beliks nusižudyti“, – sako A.Šataitė.
Greitaisiais kreditais neretai naudojasi ir smulkieji verslininkai, kai kurie jų per keletą bendrovių geba pasiskolinti įspūdingas sumas. Ne vieną tokį verslininką, spaudžiamą kosminių palūkanų, greitai gauti pinigai privedė iki bankroto, šeimos griūties ar net savižudybės.
„Greituosius kreditus galima palyginti su narkotikais, nes vieno kredito paėmimu istorija dažnai nepasibaigia. Kadangi palūkanos didelės (šiuo metu vidutiniškai 173 proc.), lengva įsisukti į ydingą ratą, kada bus imami nauji kreditai ankstesniųjų įmokoms ar pratęsimo mokesčiams mokėti. Kiek teko susidurti, didžiausia skola pagal tokią schemą siekė apie 160 tūkst. Lt“, – atskleidžia „Kooperacijos sprendimų“ vadovė.
Projektu „Atsisakyk greituko“ siekiama ne tik atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą, stengiantis paaiškinti, prie ko gali privesti neatsargus skolinimas, bet ir bendradarbiaujant su socialiniais partneriais teikti įsiskolinusiems žmonėms teisines konsultacijas ar padėti susitvarkyti su skolomis. „Daliai į mus besikreipiančių skolininkų mūsų partneriai – kredito unijos gali refinansuoti paskolas greitųjų kreditų bendrovėms. Tačiau jeigu žmogus jau spėjo susigadinti savo kredito istoriją, to padaryti nepavyks, nes jis nebeatitiks paskolos refinansavimo kriterijų“, – teigia A.Šataitė.
Neretai pasitaiko, kai prie didelių nemalonumų priveda ir neatsakingas požiūris į asmens duomenis, kada jais, siekdami pasipelnyti, pasinaudoja kiti asmenys. „Buvo taip, kad iš Didžiosios Britanijos grįžęs anūkas pripasakojo seneliui, jog turi sutvarkyti svarbius reikalus, todėl jam reikia senelio elektroninės bankininkystės duomenų. Ir kaipgi neduosi savo anūkui, jeigu jau reikia. Baigėsi tuo, kad tas anūkas senelio vardu prisiėmė greitųjų kreditų ir dabar šis turi tvarkytis, nes anūkas esą nieko nebežino“, – pavyzdį pateikia A.Šataitė.
Kad tokie atvejai toli gražu ne pavieniai, rodo ir atsiradusi nauja paslauga: jau galima apsidrausti, kad piktavaliai nepasinaudotų jūsų asmeniniais duomenimis ir neprisiskolintų jums nieko apie tai nežinant. Tokią galimybę suteikia kreditų biuro „Creditinfo“ paslauga „Nenoriu greito kredito“. Kaip teigia „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius, šiuo metu ją jau yra užsisakę 5362 asmenys.

Greitųjų kreditų bendrovės skaičiuoja neregėtus pelnus

Lietuvos banko (LB) analizė parodė, kad greitųjų kreditų versle sukasi vis didesni pinigai.
Tarkime, nuo 2011 m. vartojimo kredito teikėjų bendras paskolų portfelis išaugo net 2,5 karto – nuo 83,18 mln. iki 206,91 mln. Lt. 2012 m. pabaigoje šios bendrovės jau buvo išdavusios apie 621 tūkst. vartojimo paskolų, arba 70 proc. daugiau nei prieš metus, kada pasirašytų sutarčių skaičius dar neviršijo 366 tūkst.
Nors šiuo metu Lietuvoje suskaičiuojama daugiau nei 40 vartojimo paskolas teikiančių bendrovių, apie 80 proc. šios rinkos užima penki didžiausi greitųjų kreditų teikėjai. Stambiausias žaidėjas, užimantis apie pusę visos Lietuvos greitųjų paskolų rinkos, yra latviško kapitalo bendrovė „4 Finance“. Lietuvoje ji valdo tokius prekės ženklus, kaip vivus.lt ir smscredit.lt.
Įdomu, kad 2011–2012 m. ši įmonė galėjo džiaugtis 227 proc. – nuo 11,6 mln. iki 26,3 mln. Lt – padidėjusiu grynuoju pelnu. Brangias paskolas dosniai dalijančios įmonės „4 Finance“ grynasis pelningumas 2011 m. siekė 46 proc., o 2012 m. – 42 proc.
Antroje vietoje pagal užimamos rinkos dalį esančios „MCB Finance“ (valdančios prekės ženklą credit24.lt) pelnas išaugo maždaug pusantro karto. Jos pelningumas buvo šiek tiek mažesnis, tačiau taip pat įspūdingas: 2011 m. siekė 21 proc., 2012 m. – apie 20 proc.
Ekspertų teiravomės, kaip vertinti tokius rodiklius šių dienų verslo pasaulyje.
„Jei žiūrėtume į normalų investicijų pasaulį, tai dabartinių galingų investicinių fondų pasiekiami 4–6 proc. jau yra laikomi neblogu pelningumu. Sakykime, Lietuvoje įmonės geriausiu atveju pasiekia 12 proc., na, kartais – 15 proc. Jei investicinis fondas sugeba pasiekti 30 proc. pelningumą, tai jau aukščiausia lyga. Tiek paprastai pasiekti pavykdavo George’ui Sorosui“, – keletą pavyzdžių pateikia finansų analitikas Valdemaras Katkus.
Liepą įsigaliojo nauji reikalavimai, buvo įvestos vidutinės metinės greitojo kredito kainos normos „lubos“ – 200 proc., nors dar praėjusiais metais jos buvo kur kas aukštesnės ir siekė 216 proc. Koks tai dydis, galima nesunkiai suvokti palyginus su tradiciniais skolintojais – bankais ar kredito unijomis. Pernai bankų vidutinė metinė vartojimo paskolos kainos norma siekė 24 proc., o kredito unijų – 12 proc. „Matant rodiklius, greitųjų kreditų bendrovių veiklą galima vadinti paprastai – lupikavimu“, – sako V.Katkus.
Seimo narys ekonomistas Povilas Gylys dabar siekia, kad greitųjų kreditų palūkanų „lubos“ dar nusileistų ir būtų nustatyta 36 proc. riba. Jis tikina, kad jei nesuvaldysime situacijos, greitai sulauksime nemalonių socialinių ir ekonominių padarinių. „200 proc. palūkanos yra neabejotinai lupikiško kapitalo atmaina. Sakykime, mano pažįstamo žmogaus dukra pasiskolino apie 1,5 tūkst. Lt, tačiau dabar skola pasiekė apie 7 tūkst. Lt. Mergina nuo šių problemų bandė pabėgti emigruodama į Didžiąją Britaniją“, – prie ko gali privesti smaugiančios skolos, pasakoja P.Gylys.
Nepavykus laiku grąžinti greitojo vartojimo kredito, pradedami skaičiuoti delspinigiai, kurie, P.Gylio žiniomis, siekia vidutiniškai 2 proc. per dieną. „Vadinasi, jei pasiskolini 1 tūkst. Lt, kiekvieną dieną tau gali prisidėti po 20 Lt. Tarkim, jei žmogus per mėnesį gauna 1,5 tūkst. Lt, tai už tokio dydžio paskolą su delspinigiais jau po mėnesio jis turėtų sumokėti 1,6 tūkst. Lt“, – skaičiuoja Seimo narys.
Ekonomisto Žygimanto Maurico tai per daug nestebina – juk ne veltui greitųjų kreditų teikėjai vadinami paskolų rykliais. “Toks pelnymosi būdas, kada skolinama didžiulėmis palūkanomis, neretai – finansinių sunkumų turintiems gyventojams, nėra naujas. Visa šio verslo esmė ta, kad net esant gana didelei tikimybei, jog dėl milžiniškų palūkanų kai kurie jų iš tikrųjų nesugebės grąžinti paskolų, tai vis tiek bus pelninga”, – paaiškina ekonomistas.
Jis apskaičiavo, kad vien palūkanų už paimtus greituosius kreditus lietuviai 2012 m. turėjo sumokėti daugiau nei 228 mln. Lt. Tai yra daugiau nei visa iš greitųjų kreditų bendrovių pasiskolinta suma.