Pagal „Gallup“ teigiamos patirties indeksą Lietuva yra trečia nelaimingiausia iš 138 tirtų valstybių. Pirmaujame pagal savižudybių, įvairių psichikos ligų ir sutrikimų, antidepresantų vartojimo statistiką. Knieti paklausti: kas mums yra?

Vaiva Sapetkaitė

Į Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos direktorę Algę Nariūnienę su ašaromis akyse kreipėsi paauglė, prašydama, kad jos psichikos problemų turinčią mamą išvežtų gydyti. Mergaitė bijojo, kad jei mama liks namie, nutiks kas nors bloga. Kaip dažnai būna, nepaisant įkalbinėjimų, pati moteris gydytis nepanoro. Nors galų gale ji buvo priversta gydytis (buvo gydoma gana ilgai – apie tris mėnesius), tai nepadėjo: vos sugrįžusi namo ji savo noru pasitraukė iš gyvenimo.

Neseniai per žiniasklaidą nuvilnijo žinutė apie Alytaus Šaltinių pagrindinės mokyklos mokinę, iššokusią pro mokyklos trečio aukšto langą. Tiesa, po bandymo nusižudyti keturiolikmetė nežuvo, o dėl daugybinių sužalojimų pateko į ligoninės reanimacijos skyrių.

Dar prieš kelias dienas paskelbta, kad Panevėžio rajone prieš teismą pagaliau stos pernai prie savižudybės privesto šešiolikmečio skriaudikai. Nusižudęs vaikinas neiškentė jų patyčių ir pažeminimo dėl internete paskleistos jo orumą žeidžiančios vaizdo medžiagos.

Rugsėjo mėnesį nusižudė Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje besimokęs aštuoniolikmetis. Panašiu metu iš gyvenimo savo noru pasitraukė ir į aštuntą dešimtį įkopusi panevėžietė…

Daugelis jau tapome abejingi tokiai informacijai ir net nustojome stebėtis – apie savižudybes išgirstame pernelyg dažnai. Vis dėlto sunku suvokti, kaip nuo tarpukario Lietuvos, kada 100 tūkst. gyventojų tekdavo vos aštuoni savižudžiai, atėjome prie šiuolaikinės statistikos: dabar šis skaičius didesnis keturis su trupučiu karto – 2013 m. 100 tūkst. gyventojų teko 36 savižudžiai. Savo noru giltinę dažniausiai pasikviečia 45–59 metų amžiaus žmonės, antra vertus, būtent savižudybės, o ne kokios nors ligos ar nelaimingi atsitikimai tampa dažniausia jaunų žmonių (16–30 metų) mirties priežastimi. Užtenka paminėti, kad nuo 1990-ųjų iki dabar nusižudė daugiau nei 30 tūkst. žmonių, tai yra šiek tiek daugiau, nei gyvena Jonavoje.

Nerimas: be savų problemų, jaudinamės ir dėl globalių

Savižudybės yra viena skaudžiausių Lietuvos rykščių, tačiau ne vienintelė: prastėja ir įvairių psichikos ligų bei sutrikimų statistika. Skaudžių istorijų turbūt galėtume išgirsti iš kiekvieno psichologo ar psichiatro. Dažnas jų taip pat pripažins, kad turinčių įvairių psichikos problemų žmonių į juos kreipiasi vis dažniau. Nerimą specialistams kelia tai, kad turinčiųjų psichikos sutrikimų amžius vis jaunėja, o visuomenei senėjant ateityje tokių problemų tik daugės, ir išlaidos psichikos sveikatos priežiūrai gerokai išaugs.

Taigi, spalio 10-oji – Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Dėl skaudžių istorijų, nemalonios statistikos ir įvairių tarptautinių tyrimų, iliustruojančių palyginti prastesnę psichikos sveikatą, ji kasmet mums tampa karčiu priminimu, kad reikalai nėra geri.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-40-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.