2016 Birželio 13

Rusijos protu (ne)suvoksi

Gamtos gynėjas prieš „Putino kareivius“

veidas.lt

Arūnas BRAZAUSKAS

„Man ėmė kurpti bylą praėjus dviem savaitėm nuo tada, kai Vladimirui Putinui viešai priminiau apie nikelio gavybos pasekmes Chopioro gamtos draustiniui“, – „Veidui“ sakė Rusijos gamtosaugininkas Konstantinas Rubachinas (40 m.), kuriam Lietuva 2015 m. suteikė politinį prieglobstį.

K.Rubachinas atsidūrė konflikto centre. Iš vienos pusės – Rusijos Voronežo srities gyventojai, iš kitos – tarptautinė Rusijoje registruota bendrovė, kurios interesai driekiasi į Europą, apraizgydami žemyno metalurgijos pramonę.

Nikelio gavybos reikalai Voronežo srityje dabar jau plačiai žinomi Rusijoje kaip ir „Veido“ pašnekovas, nesiliaujantis vadovauti judėjimui „Apginkime Chopiorą“. Ekologas, žurnalistas, fotografas ir poetas K.Rubachinas yra Rusijos žurnalistų sąjungos ekologinės premijos laureatas. Premija skirta už tinklaraščius, rašytus radijo stotims „Svoboda“ ir „Echo Moskvy“.

Uralo kalnakasybos ir metalurgijos kompanija (rusiško pavadinimo santrumpa – UGMK) 2012 m. gavo leidimą išgauti spalvotus metalus draustinyje. Vietiniai gyventojai sukilo. Konfliktas tęsiasi iki šiol, neišvengta smurto.

Šią gegužę Vilniuje bendraujant su emigrantu, Rusijoje vyko teismo procesas, kuriame K.Rubachino bendražygiai kaltinami turto prievartavimu. Jo teigimu, kaltinimai sufabrikuoti.

2013 m. du vietiniai aktyvistai buvo apkaltinti grasinę sugadinti kalnakasybos techniką ir prievartavę UGMK atstovus, kad šie duotų kyšį mainais už bendrovės saugumą bei protestų nutraukimą. Trečiasis, K.Rubachinas, vos per plauką išvengė Rusijos teisėsaugininkų pasalų ir spėjo emigruoti.

Prezidentui sakyta ne kartą

Dar iki šio incidento įvyko Rusijos prezidento ir K.Rubachino pokalbis jaunimo stovykloje prie Seligero ežero. 2013 m. rugpjūčio mėn. susitikimo įrašą galima rasti internete. Toje pat stovykloje 2012 m. nikelio gavybai nepritariančių gyventojų vardu į V.Putiną kreipėsi K.Rubachino bendražygė.

„Tikiuosi, kad jūs atstovaujate gyventojų interesams, o ne konkuruojančiai firmai“, – perklausė V.Putinas.

Kalbėdamas prezidentui, K.Rubachinas priminė, kad nikelio gavybos pasekmės gali apimti visą Rusijos juodžemio zoną: Vo­ronežo, Volgogrado, Tambovo sritis. Pla­nuojama, kad nikelio gavyba truktų iki 40 metų, o aplink šachtą susidarančios vadinamosios depresinės įgriuvos skersmuo gali siekti 100 km. Žemė ten gali būti naši tūkstančius metų, jeigu dėl gruntinio vandens slėgio pokyčių, jų užteršimo nebus padaryta žalos dirvai. K.Rubachinas V.Putinui aiškino, kad iš nikelio gavybos gautas pelnas išplauks į užsienį, ir keli tūkstančiai darbo vietų, kurios ten atsiras per kelis dešimtmečius, nepalyginamos su galimais nuostoliais gamtai.

„Tikiuosi, kad jūs atstovaujate gyventojų interesams, o ne konkuruojančiai firmai“, – perklausė V.Putinas. Paskui jis ėmė samprotauti, kad konflikte nėra nieko naujo: visada egzistavęs prieštaravimas tarp gelmių įsisavinimo ir gamtosaugos.

Ginant mišką ir žemę

Akylai nuotaikas šalyje stebintis prezidentas turėjo žinoti, kad numatomose nikelio gavybos vietose tvyro įtampa. Nuo licencijos išdavimo iki susitikimo prie Seligero įvyko per pusšimtį protesto mitingų ir kitokių gamtosauginių renginių. Mažesniuose miesteliuose į juos susirinkdavo iki 85 proc. gyventojų. Rusijos mokslų akademijos sociologų apklausų duomenimis, 2012 m. spalį 98 proc. gyventojų laikė projektą žalingu, trečdalis jų buvo pasirengę pažeisti įstatymus kovojant su UGMK ar bet kuo, kas imtų kasti šachtas tose vietose.

Nemanau, kad V.Putinas pats davė nurodymą susidoroti su manimi. Jis galėjo tiesiog kam nors pasakyti, kad daugiau tokių dalykų nebūtų – kodėl jis turįs prieš TV kameras kažkam aiškintis?

Konfrontacija balansavo ties teisėtumo riba. 2013 m. vasario 8 d. įvyko aktyvistų susidūrimas su bendrovės, kuri rengėsi daryti gręžinius, vadovais. 2013 m. gegužės 13 d. protestuotojai susigrūmė su geologų stovyklos apsaugininkais. Šie panaudojo jėgą, buvo sužeistų. Tą pačią naktį šimtai gyventojai apsupo stovyklą, ją apgynė tik policija ir iškviestos specialiosios OMON pajėgos. 2013 m. birželio 22 d. apie 3 tūkst. vietinių gyventojų po mitingo patraukė į geologų bazę, išvertė tvoras, padegė techniką. Apsieita be žmonių aukų.

Pokalbį su K.Rubachinu V.Putinas užbaigė pažadais: „Gerai, jūsų žodžiai neliks be dėmesio, mes išnagrinėsime šią problemą dar kartą.“

K.Rubachinas „Veidui“ spėliojo apie vėliau jį ištikusių nuotykių užkulisius: „Nemanau, kad V.Putinas pats davė nurodymą susidoroti su manimi. Jis galėjo tiesiog kam nors pasakyti, kad daugiau tokių dalykų nebūtų – kodėl jis turįs prieš TV kameras kažkam aiškintis?“

Pasak politinio emigranto, UGMK atstovai nesėdėjo rankų sudėję. Jie parėmė kelis aktyvistus, faktiškai juos papirko. Kartu buvo rezgama provokacija. Bendrovės atstovai parašė skundą Vyriausiajai ekonominio saugumo ir korupcijos užkardymo valdybai (rusiško pavadinimo santrumpa – GUEBiPK). Ši ėmėsi kurpti tai, kas vadinama nusikalstamos veiklos modeliu.

Pasalos bei gaudynės

2013 m. lapkričio 26 d. UGMK atstovai įkalbėjo K.Rubachino bendražygį Michailą Bezmenskį, ne itin principingą žmogų, paimti 15 mln. rublių neva gamtosaugininkų reikmėms. Perduodant pinigus Borisoglebsko mieste M.Bezmenskis buvo sulaikytas. Jį privertė susitikti su kitu aktyvistu – vietos kazokų atamanu Igoriu Žiteniovu, pasiūlyti jam pinigų, kuriuos perduodant buvo sulaikytas ir I.Žiteniovas (šis buvo smarkiai nukentėjęs per gegužės 13-osios grumtynes, po to mėnesį gydėsi ligoninėje).

Kitą dieną M.Bezmenskis išvyko į Maskvą susitikti su K.Rubachinu. Pasak K.Rubachino, jis nežinojęs, kad M.Bezmenskis į susitikimą su savimi tempia 16 kg sveriantį krepšį su 7 mln. eurų. M.Bezmenskis turėjęs įteikti krepšį K.Rubachinui, kurį planuota suimti perdavimo metu. Bendražygiai prasilenkė – K.Rubachinas iš pasimatymo vietos kavinėje pajudėjo anksčiau, nes iš draugų Bo­risoglebske gavo žinutę, kad M.Bezmenskis turėjo reikalų su policija. „Tarp mano išėjimo  ir jo pasirodymo praėjo maždaug viena minutė“, – „Veidui“ sakė politinis pabėgėlis.

Išėjęs K.Rubachinas greitai gavo žinutę ir iš Maskvoje esančio namo, kuriame turėjo butą: pažįstamas pranešė, kad jo būste policija rengia pasalą. K.Rubachinas kurį laiką mėtė pėdas – keitė nakvynės vietas, paskui išvyko iš miesto. Sukoręs ne vieną tūkstantį kilometrų Rusijos keliais, jis sėkmingai kirto sieną.

M.Bezmenskiui, kuris tebuvo jaukas, ir į pinkles pakliuvusiam I.Žiteniovui Rusijoje pateikti kaltinimai turto prievartavimu ir grasinimu sugadinti kalnakasybos techniką. Teismas vyksta, abu kaltinamieji Rusijoje kalinami jau pustrečių metų. K.Rubachinui kaltinimai kol kas nepateikti.

Šių bylų tyrėjas Olegas Silčenka kažkada tardė auditorių Sergejų Magnitskį, kuris 2009 m. neaiškiomis aplinkybėmis mirė tardymo izoliatoriaus ligoninėje. JAV valdžia patvirtino vadinamąjį Magnitskio sąrašą, apimantį maždaug 60 Rusijos pareigūnų, kurių veiksmai  byloje pripažinti neteisėtais, jiems draudžiama įvažiuoti į JAV. Tarp jų – O.Silčenka.

Detalė: GUEBiPK vadovai, sankcionavę veiksmus prieš minėtus Voronežo srities gamtosaugininkus, generolai Denisas Su­grobovas ir Borisas Kolesnikovas 2014 m. buvo suimti apkaltinus juos nusikalstamos grupuotės organizavimu. D.Sugrobovo teismas vyksta, B.Kolesnikovas žuvo – neva pats iššoko pro tardytojo kabineto langą. Iki tol D.Sugrobovas pasižymėjo garsiose baudžiamosiose bylose, kuriose įtariamaisiais, paskui kaltinamaisiais tapo Gynybos ministerijos, Rusijos prezidento administracijos pareigūnai.

2014 m. pradžioje jauni, greitai padarę karjerą D.Sugrobovas (g. 1976 m.) ir B.Kolesnikovas (g. 1977 m.) ėmė regzti nusikalstamos veiklos modelį Federalinės saugumo tarnybos (santrumpa rusų k. – FSB) darbuotojo Igorio Demino atžvilgiu – norėta jį apkaltinti kyšio ėmimu. I.Deminas pasiskundė vyresnybei. Buvo suimti B.Kolesnikovas ir keli GUEBiPK darbuotojai, kurie dalyvavo provokacijoje. Iš viršaus paspaustas GUEBiPK vadovas D.Sugrobovas atsistatydino. 2014 m. gegužės 1 d. jis buvo suimtas.

D.Sugrobovo ir įtariamų jo bendrininkų teis­mas vyksta. Šaltinių duomenimis, dviejų žinybų – GUEBiPK ir FSB konfliktas įvyko dalijantis Maskvos mokėjimo terminalų rinką.

Kalnakasybos užkulisiai

Kalbėdamas apie nikelio gavybą Voronežo srityje K.Rubachinas aiškina, kad atsižvelgiant į esamas nikelio kainas, jų tendencijas, taip pat į kasybos savikainą visas projektas būtų nuostolingas. UGMK motyvacija neskaidri, neaiški. Rusijos ekonomistas Michailas Deliaginas kažkada irgi atkreipė dėmesį į nikelio gavybos nuostolingumą tose vietose. Jo nuomone, nikelis tėra širma, o tikrasis tikslas – išgauti sidabrą ar platiną, slūgsančius tuose pačiuose kloduose.

K.Rubachinas „Veidui“ pasakojo apie UGMK veiklą. Lėšos, kurias UGMK gauna už parduotus Rusijoje išteklius – anglis, metalus, nusėda žaliavomis prekiaujančių firmų sąskaitose Europoje: Kipre, Šveicarijoje. Už sukauptas lėšas perkamos įmonės, kurios Europoje užsiima žaliavų perdirbimu. Kitaip tariant, Rusijos naudingosios iškasenos tampa priemone, įgalinančia užvaldyti atitinkamą pramonę Europoje. UGMK per antrines Šveicarijos įmones valdo spalvotųjų metalų perdirbimo įmones Austrijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje. Nenuostabu, kad Rusijos ir Europos kapitalistų interesai susipina.

K.Rubachinas aiškina, kokiu būdu UGMK steigėjas ir vienas savininkų uzbekų kilmės Iskanderas Machmudovas (52 m., 2015 m. valdė 3,7 mlrd. JAV dolerių turtą)  susijęs su Prancūzijos bendrove „Alstom“, gaminančia geležinkelio riedmenis, tarp jų – greitaeigius traukinius.

I.Machmudovas ir vienas UGMK direktorių Andrejus Bokarevas (50 m., įvairių šaltinių duomenimis, 2015 m. valdė turto, vertinamo nuo 0,7 iki 1,35 mlrd. dolerių) kartu su „Alstom“ valdo Rusijos bendrovę „Trans­mashholding“. Didžiausias „Alstom“ akcininkas yra prancūzas Martinas Bouy­guesas. Jis – I.Machmudovo ir A.Bokarevo draugas, medžioklės partneris (Prancūzijoje UGMK vadovai turi įsigiję labai brangaus nekilnojamojo turto, medžioklės plotų). M.Bouygueso laivų statyklose Rusijos užsakymu pastatyti skandalingieji „Mistral“ laivai (vienas dabar parduotas Egiptui), jo lėšomis Paryžiuje statomas stačiatikių centras.

Maskvos miestas yra pasirašęs su „Alstom“ 6 mlrd. eurų vertės kontraktą. I.Machmudovo ir A.Bokarevo komandos žmogus Maskvos vicemeras Maksimas Liksutovas (39 m.) kuruoja Rusijos sostinės transporto departamentą. Pasak K.Ru­bachino, M.Liksutovas yra veikęs Estijoje, kur užsiėmė UGMK tiekiamų anglių tranzitu. M.Liksutovas buvo „Trans­mash­holdingo“ bendrasavininkis, paskui perrašė savo dalį sutuoktinei. Tai nesutrukdė jam tarpininkauti tarp Maskvos miesto ir „Transmashholdingo“. Toks sandėris tarp „savų“ (įskaitant ir „Alstom“) kvepia korupcija.

Birželio 1 d. laikraštis „Süddeutsche Zeitung“, pradėjęs ir tęsiantis „Panamos dokumentų“ tyrimą, parašė, kad Estijoje registruotai firmai „Transgroup Invest“, kurios bendrasavininkis tuo metu buvo M.Liksu­tovas, nubyrėjo per 300 tūkst. dolerių iš tų 5,4 mlrd. rublių, kurių vagystę iš Rusijos biudžeto tyrė S.Magnitskis.

„Alstom“ garsėja korupcija. 2015 m. lapkritį teismas Konektikuto valstijoje nubaudė „Alstom“ didžiausia JAV istorijoje bauda už kyšininkavimą – 772 mln. dolerių. „Alstom“ (tarp jų ir JAV veikiantys padaliniai) davė pakišas valstybinėms įmonėms Indonezijoje, Egipte, Saudo Arabijoje, Bahamose ir Taivane.

Latvijos teismas šiuo metu nagrinėja bylą, kurioje verslo konsultantas Andrejus Li­vanovičius kaltinamas davęs 600 tūkst. eurų kyšį bendrovės „Latvenergo“ pareigūnams, – siekta, kad užsakymą rekonstruoti Pliavinių hidroelektrinę gautų „Alstom“.

„Putino kareiviai“

Turėdamas dešimtis milijonų kainuojančias „dačas“ Prancūzijoje, I.Machmudovas buvo prigriebtas Ispanijoje. Jis ir Olegas Deripaska (48 m., 2015 m. valdė 6,2 mlrd. dolerių vertės turtą) įtariami pinigų plovimu per bendrovę „Vera Matalurgica“. Ispanijos teisėsaugininkai 2009 m. pasirašė susitarimą su Rusija dėl bendro tyrimo, tačiau rusų pusė tyrimą sabotuoja. Pasak K.Rubachino, Rusijos gamtosaugininkai kas pusę metų teiraujasi Rusijos prokuratūros apie bylos eigą ir visuomet gauna standartinį atsakymą: I.Machmudovas yra įtariamasis Ispanijoje, o Rusijoje byla vyksta sava eiga – tyrimas tęsiasi. Ispanų pusė ketina susitarimą nutraukti.

I.Machmudovas kažkada išdidžiai pareiškė žiniasklaidai: „Visi mes Putino kareiviai.“ Nenuostabu, kad taip sako Rusijos žvalgybos karininkas, dirbęs vertėju Libijoje ir Irake. Jis dabar talkina Rusijos bendrovėms, kurioms taikomos tarptautinės sankcijos. Pasak K.Rubachino, I.Machmudovas ir A.Bokarevas nupirko V.Putino draugo Genadijaus Tym­čenkos valdomos bendrovės „Transoil“ dalį, įsigijo 49 proc. ginklų gamintojo „Kalašnikov“ akcijų. Keičiant savininkus bandoma išvengti sankcijų arba paremti nuostolius dėl sankcijų patiriančias įmones.

„Kaip manote, kiek žmonių dirba UGMK?“ – K.Rubachinas uždavė „Veidui“ savo mėgstamą klausimą. Atspėti sunku, nes pagal sąrašus bendrovėje dirba tik du žmonės. I.Machmudovo įsteigta imperija iškaišiota po antrines įmones.

„Mano ir bendražygių vienintelis tikslas – kad prie Chopioro upės niekas niekada nevykdytų jokios kasybos: nei UGMK, nei bet kas kitas“, – „Veidui“ sakė tose vietose augęs K.Rubachinas.

Jis viliasi, kad kada nors be baimės sugrįš į tėviškę. Kviečia apsilankyti, tik perspėja, kad vasarą ten gausybė uodų.

 

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...