- Veidas.lt - http://www.veidas.lt -

Faktai apie alkoholį

Autorius: veidas.lt | 2011 06 25 @ 17:00 | Sveikata | No Comments

"Veido" archyvas

“Į sveikatą!”, – linkėdavę mūsų tėvai ir seneliai kam nors nusičiaudėjus arba taurelę stipriosios lenkiant. Anot tautosakos išmanytojų, taip sakydavo todėl, kad žinojo: nei čiaudulys, nei degtinė sveikatos neprideda.

Daugiau nei penki tūkstančiai metų

Jau žiloje senovėje žmonės pastebėjo, kad rūgstantys, besifermentuojantys gėrimai jų kūnus veikia ypatingai. Todėl greitai ėmė sąmoningai juos rauginti. Vieni seniausių alkoholinių gėrimų – alus ir vynas – pradėti gaminti daugiau kaip prieš penkis tūkstančius metų Senovės Egipte ir Mesopotamijoje. Kad vynas buvo labai vertinamas antikos laikais – nė sakyti nereikia.

Pasak mitybos žinovų, alkoholis žmogaus kūnui nėra svetima medžiaga – šiek tiek jo organizmas pasigamina pats. Taigi išeitų, kad tam tikras alkoholio kiekis medžiagų apykaitai netgi reikalingas. Tačiau tiek, kiek jo neva reikia, organizmas pats ir pasigamina.

O mintis apie jo “būtinybę” nuo alkoholio priklausomi žmonės labai greitai pasitelkia savo silpnybėms pateisinti.

Europiečiai – didžiausi mėgėjai

Nustatyta, kad daugiausiai pasaulyje alkoholio išgeriama būtent Europos Sąjungoje. Vienas suaugęs europietis per metus suvartoja apie 11 litrų grynojo alkoholio: jo 44 proc. išgeriama alaus, 34 proc. vyno ir 23 proc. stipriesiųjų gėrimų. Šiuo metu Europoje priskaičiuojama apie 23 mln. alkoholikų. Vyrų penkis kartus daugiau nei moterų.

Liūdna mūsų statistika

Lietuva tarp Europos Sąjungos šalių pagal alkoholio suvartojimą  yra antroje–penktoje vietoje (įvairių tyrimų duomenys). Kiekvienam suaugusiam šalies gyventojui per metus teko apie 13,3 litrų absoliutaus alkoholio (2009 m tyrimų duomenys). Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2007 m. Lietuvoje buvo apie 60 tūkst. nuo alkoholio priklausomų asmenų. Apie 7 proc. jų sirgo alkoholinėmis psichozėmis.

Faktai apie alkoholį

1 g alkoholio turi apie 7 kcal (palyginti: 1g baltymų arba angliavandenių turi po 4 kcal, riebalų – 9 kcal). Dauguma alkoholinių gėrimų, nors ir teikia energiją, neturi nei baltymų, nei riebalų, nei vitaminų ar mineralinių medžiagų. Tai vadinamosios “tuščios kalorijos”, kurių organizmas nepaima. Pasak dietologų, sausas vynas, degtinė, brendis, konjakas “į kūną” neina. Papildomų kalorijų turi tik likeriai, saldžiosios trauktinės, užpiltinės, desertinių rūšių vynas, taip pat alus ir šampanas.

Grynas alkoholis (95 proc.) per 1–2 min. sunaikina bakterijas toje vietoje, ant kurios yra užpiltas (mikrobų sporų ir virusų jis neveikia). Iki šiol nėra sugalvota geresnės dezinfekavimo priemonės. Tik reikėtų pridurti, kad dezinfekuojant žaizdas galima naudoti ne stipresnį kaip 70 proc. alkoholį. Stipresnis “pridegina” baltymus ir po jais esančios bakterijos dezinfekcijai tampa nebepasiekiamos.

Kai kurių tyrimų duomenimis, polinkis į alkoholį gali būti perduodamas genetiškai. Jei vienas iš tėvų serga priklausomybe nuo alkoholio, tikimybė, kad palikuoniai taip pat sirgs, – 48 proc., jei abu tėvai – apie 90 proc. Taigi alkoholikų vaikai alkoholiui gali turėti biologinį potraukį.

Didelė vienkartinė alkoholio dozė silpnina seksualinį jautrumą ir orgazmo malonumą tiek vyrams, tiek moterims.

Negana to, alkoholis slopina lytinių hormonų gamybą, dėl to daugiau nei 50 proc. alkoholikų vyrų tampa impotentais.

Alkoholis yra maždaug 9 proc. visų žmonių ligų priežastis. Be priklausomybės, jis gali sukelti per 60 skirtingų ligų ir sutrikimų: psichikos ir elgesio pokyčius, traumas, skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimus, įvairius vėžinius (burnos ertmės, ryklės, gerklų, stemplės, skrandžio, storosios žarnos) susirgimus, širdies, plaučių, kepenų, skeleto ir raumenų ligas, imunologinius, reprodukcinius sutrikimus, įskaitant padidėjusią priešlaikinio gimdymo riziką ir mažą naujagimių svorį gimimo metu.

Pasak gydytojų, sistemingai nesaikingai vartojant alkoholį, subrendusiems vyrams psichologinė priklausomybė gali atsirasti per metus ar dvejus, fizinė – per 2–10 metų. Moterys psichologiškai priklausomos gali tapti per 6 mėn., fiziškai – per 1–3 metus.

Tyrimais nustatyta, kad geriant alkoholį kasdien 8 metus po 160 g (grynojo alkoholio) išsivysto kepenų cirozė, kuri yra nepagydoma ir baigiasi mirtimi.

Nuo ko priklauso poveikis

Žmonės labai skirtingai reaguoja į alkoholį. Tai priklauso nuo fermentų sistemos aktyvumo, svorio, lyties, taip pat, kaip dažnai žmogus išgeria.

Fermentai. Skirtingai nei įprastas maistas, didžioji dalis į skrandį patekusio grynojo alkoholio iš karto patenka į kraują (apeidama žarnyną). Mat alkoholio molekulės labai smulkios, jos rezorbuojasi pro skrandžio sieneles ir su krauju pirmiausia nukeliauja į daug kraujo turinčius organus, tokius kaip smegenys. Todėl nuo išgėrimo iki apsvaigimo gali praeiti vos  minutė (ypač, jei išgerta buvo tuščiu skrandžiu).

Patekusį į virškinamąjį traktą alkoholį ima skaidyti alkoholio dehidrogenazės fermentai, kurių daugiausia yra kepenyse. Nuo jų aktyvumo priklausys, kaip greitai organizmas pašalins alkoholį. Šių fermentų kiekis ir aktyvumas kiekvieno skirtingas. Labai mažai išgeriantys žmonės apsvaigsta greičiau todėl, kad jų organizmuose minėti fermentai mažiau aktyvūs. Greitai pasigeriantys žmonės šių fermentų gali turėti mažiau iš prigimties. Tokiems vartoti alkoholį reikėtų itin atsargiai, nes daug greičiau gali tapti priklausomi. Literatūroje užsimenama, kad alkoholio dehidrogenazės fermentų mažiau turi geltonodžių rasės žmonės, tarp kurių dažniausiai minimi japonai, taip pat Amerikos indėnai, kadaise palikę Azijos žemyną.

Lytis. Moterys alkoholiui yra jautresnės nei vyrai dėl savo hormonų ir fermentų sistemų ypatumų. Moterų kraujyje ir kepenyse pastarųjų yra gerokai mažiau, todėl alkoholis organizme skaidomas lėčiau. Moterys juo apsinuodija nuo gerokai mažesnių dozių, joms tris keturis kartus greičiau nei vyrams vystosi psichologinė ir fizinė priklausomybė. Na, o dėl hormonų svyravimų, pavyzdžiui, kamuojant premenstruaciniam sindromui, pogimdyminei depresijai, per menopauzę, moterys turi daugiau pagundų taurelėje ieškoti nusiraminimo.

Svoris. Daugiau sveriantys, stambesni žmonės ilgiau nepasigeria dėl to, kad jų kepenyse palyginti daugiau alkoholį skaidančių fermentų. Be to, jie turi palyginti didesnį kiekį kraujo, kuris cirkuliuoja didesniame organizme.

Pavojus organizmui

Kai alkoholis geriamas lėtai ir po truputį, be to, užkandžiaujant, nemaža jo dalis patenka į virškinamąjį taktą, kepenis ir čia pat yra skaidomas. Tačiau jei jis geriamas greitai ir dideliais kiekiais, kepenys nebespėja jo skaidyti, didesnioji jo dalis rezorbuojasi į kraują, dalis gryno alkoholio patenka į kitus organus, – taip šie apnuodijami.

Pykinimas vėmimas, galvos ir pilvo skausmas, viduriavimas, pusiausvyros sutrikimas, mirgėjimas akyse – dažniausi apsinuodijimo alkoholiu požymiai, kurie gali pasireikšti jau po trijų keturių valandų. Apsinuodijama dažniausiai dėl dviejų priežasčių: geriama per daug arba blogos kokybės gėrimų. Anot gydytojų, pas mus nėra svaigalų vartojimo kultūros. Žmonės geria tam, kad pasigertų, bet ne tam, kad maloniai atsipalaiduotų. O apsinuodijimas, nesvarbu, alkoholiu, maistu ar vaistais, organizmui yra didžiulis stresas, neretai ir mirtinas pavojus. Be to, nors kepenyse alkoholis suskaidomas į anglies dioksidą ir vandenį, jam skylant išsiskiria labai nuodingas tarpinis produktas acetalaldehidas. Štai kodėl nuolat piktnaudžiaujant alkoholiu vystosi kepenų cirozė – lėtinė, progresuojanti ir dažniausiai mirtimi pasibaigianti kepenų liga.

Alkoholis turi savybę sutraukti skysčius, dėl to po išgertuvių labai džiūsta burna. Dehidratacija – pavojinga būsena, nes netekdamas skysčių organizmas praranda ir elektrolitus, mikroelementus, iš kurių ypač svarbus kalis. Dėl alkoholio poveikio gali atsirasti vadinamoji acidozė, sutrikti rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Tada labai norisi “kažko rūgštaus”.

Ką daryti, jeigu vis dėlto apsinuodijote?

Pasak toksikologų, visos priemonės pagirioms palengvinti yra beveik neveiksmingos, šią būseną reikia tiesiog ištverti ir laukti, kol savaime praeis. Jeigu labai skauda galvą, galima išgerti paracetamolio ar tirpaus aspirino tabletę. Troškulį numalšinti gali padėti rūgpienis, kefyras, arbata su citrina, rūgščios sultys, pavyzdžiui, raugintų kopūstų, citrinų ir pan. Jei žmogus daug vėmė, būtina gerti pakankamai skysčių, kad būtų išvengta dehidratacijos ir atkurtas elektrolitų balansas – tam geriausiai tinka sūrus mineralinis vanduo. Jeigu apsinuodijimas labai stiprus, žmogus praranda sąmonę, būtina kviesti greitąją pagalbą.

Rasa Derenčienė

“Moters savaitgalis”

Daugiau šia tema:

Straipsnis publikuotas: http://www.veidas.lt

Straipsnio adresas: http://www.veidas.lt/faktai-apie-alkoholi

© 2002-2009 UAB "Veido periodikos leidykla". Visos teisės saugomos.