BFL

Menki miestai, didelis kaimo gyventojų nuošimtis, silpnai išplėtotas verslas ir pramonė, menkas ar netinkamas švietimas – visos šios, du šimtmečius iš esmės nekintančios, priežastys lemia, kad Lietuva yra tarp labiausiai emigracijos paveiktų šalių Europoje.

Masinė emigracija iš Lietuvos buvo neišvengiama. Tai faktas, kurio nesuvokia ir nenori pripažinti tiek politikai, tiek didžioji dalis visuomenės. Apie “emigraciją, virstančią evakuacija” rašantys ir kalbantys neišmanėliai tiesiog nepamena, kad dar atgimimo pradžioje, kada, regis, visa Lietuva buvo apimta bendro laisvės siekio, šimtai, o vėliau tūkstančiai lietuvių, naudodamiesi prasivėrusiomis geležinės uždangos durimis, movė už Atlanto. Pirmiausia tie, kurie Amerikoje turėjo artimų giminių, galinčių atsiųsti iškvietimą, vėliau, Sovietų Sąjungai žlugus, visi, kas tik turėjo nors menkiausią pažįstamą, patraukė į tėvų ir senelių išsvajotąją žemę.
Tai buvo normalu. Vienas tuo metu iš Lietuvos išvykęs, dabar kompiuterių verslu Čikagoje užsiimantis kolega, prisimindamas savo išvažiavimo aplinkybes, atvirai prisipažino: “Kas tuomet galėjo garantuoti, kad nepriklausomybė – ilgam, kad Lietuva taps NATO ir ES nare, kad Rusija nepasiims mūsų atgal? To sovietinio “durnyno” man buvo per akis, tad atsiradus progai ir moviau.”
Nors pirmųjų nepriklausomybės metų emigracijos statistika nėra tiksli, be to, nemažą dalį išvažiavusiųjų sudarė rusakalbiai sovietų kariškiai ir jų šeimų nariai, bet vien per pirmus trejus metus Lietuvą paliko arti 80 tūkst. žmonių.

XIX amžiuje emigravo trečdalis tautos

Paradoksas: nors lietuvius visiškai pelnytai galima vadinti viena labiausiai migruoti linkusių Europos tautų, bet savąją emigracijos istoriją žinome labai prastai. Rypaudami dėl šiandieninės emigracijos, nežinome (ir nenorime žinoti), kas dabartinėje Lietuvos valstybės teritorijoje dėjosi XVIII–XIX a. ir pirmuosius du XX a. dešimtmečius. Pasak profesoriaus Stasio Vaitekūno, išlikę 1790 m. surašymo duomenys leidžia teigti, kad Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyveno apie 3,6 mln. žmonių. Pagal 1897 m. surašymą, teritorijoje, kurią galima priskirti Lietuvai, gyveno jau tik 2,5 mln. žmonių. Kur dingo milijonas, arba kas trečias tuometės Lietuvos gyventojas?

Plačiau galite skaityti savaitraštyje “Veidas”, pirkti žurnalą PDF formatu  (http://www.veidas.lt/201136) arba užsisakyti “iPad” planšetiniame kompiuteryje.