Pradžioje Jums pateiksiu tokį pavyzdį. Kodėl, pavyzdžiui, prancūzai prekybos tinkluose perka sertifikuotus viščiukus pažymėtus „Label Rouge“ ženklu ir moka dvigubai daugiau (moka po 7-8 eurus/kg, kai standartiniai kainuoja apie 3 eurus/kg.) nei už standartinius viščiukus ir jų parduodadama prekybos tinkluose apie 80 proc. nuo bendros apyvartos (prancūzijoje yra įstatymas, kuriuo, skirtingai nei Lietuvoje, yra uždrausta pardavinėti produkcija, su savireklamos ženklais, t.y. jei ji nėra sertifikuota… visa ta ne sertifikuota produkcija yra vadinamas „standartas“). Nors jie chemizuoto ūkio, prancūzai juos gerai perka, nes jie skanūs (viščiukai auginami pagal griežtas taisykles (auginami labai mažose fermose, laisvai laikomi, pusę laiko lauke, lesinami grūdais ir t.t. ir pan.), atitiktis toms taisyklėms yra sertifikuojama sertifikavimo įstaigos, kuri yra akredituota toms taisyklėms. Taip. Juos prancūzai perka ir kepa orkaitėje (o iš industrinių paukštynų, tuos vadinamus plastmasinius viščiukus, paprastai tie didieji paukštynai parduoda kapotus, – tur būt, labiau savo imigrantams). Tačiau nors šie viščiukai, paženklinti „Label Rouge“ ženklu yra skanūs, – jų lesalas yrs ne iš ekologinio ūkio (chemizuoto), o taip pat baltymas jame, GMO soja iš JAV.
Yra parduodami ir ekologiški viščiukai, paženklinti AB. T.y. kai juos auginant nėra teršiama aplinka ir juos vartojant, – nėra kenkiama žmogaus sveikatai. Jie kainuoja dar 2 eurais brangiau, tačiau jų parduodama labai mažai (tik 2 proc. nuo bendros apyvartos, t.y. 40 mažiau nei minėtuosius chemizuotus).
Kodėl apie tai kalbu. Ogi todėl, kad skoniu ir kitkuo, „Label Rouge“ ženklu pažymėti ir AB pažymėti visiškai nesiskiria.
Atskirti iš skonio ir pan. galima maistą, kurio klimė intensyviame pramoniniame chemizuotame ūkyje.
Tad p. Agnė labai klysta, jei galvoja, kad ekologiškus maisto produktus galima atskirti iš skonio ir pan., nuo ne ekologiškų. Galima atskirti tik nuo industrinės gamybos maisto (vadinamas plastmasinis maistas, taip, labai skirsis nuo kitokio maisto). Gi nuo tausojamojo ar pvz. IKP, kurių gamybojone naudojama chemija, – neatskirsi niekaip, tik laboratoriškai.
Kodėl paminėjau prancūzus. Gi vien todėl, kad jie turi gerą įstatymą, kuriuo yra užkirstas kelias klaidinti vartotoją savireklamos ženklais (tokie dalykai, kaip „Pirk prekę lietuvišką“, „Natūralus“, ten būtų uždausti, kaip klaidinantys vartotoją, nes tam nėra taisyklių, kurių atitiktį sertifikuotų joms akredituota sertifikavimo įstaiga).
Tatulos programos ekologiškų gėrybių mugėse, ekologiniuose turgeliuose galima pardavinėti tik ekologiškus maisto produktus (taip juos įregistruojame, taip mes reikalaujame iš dalyvių, atitinkama sutartimi, o taip pat vykdome prekybos pastovią kontrolę).
Gi kituose turgeliuose, kiek žinau nėra ribojimų ekologinės gamybos ūkiui, ekologiniam ūkiui parduoti ne tik ekologiškus maisto produktus (juk jų dauguma augina, gamina ir ne ekologiškus).
Tad apie tai kai kalbame verta žinoti, kad Tatulos programos ekologiškų gėrybių mugėse, ekologiniuose turgeliuose, – parduoti ne ekologiškus maisto produktus yra griežtai uždraussta (kai tai būna nustatyta, – toliau tokiam pardavėjui čia keliai tampa uždari).
Gi kituose turgeliuose, gerai juk žinome, pardavinėti ne ekologiškus maisto produktus yra leidžiama, tad labai keista, kad paskui stebimasi, kad juose nusiperkama ne ekologiškų maisto produktų.
Pastebima ir kitakas, kad daliai pirkėjų ekologiškų ir nereikia, – juos tenkina maisto skonio savybės ir pan.
Ir mažiau rūpi kaip kenčia aplinka gaminant ne ekologiškus maisto produktus, kaip žalojama žmogaus sveikata. Juk tai šiandien rūpi mažai kam, su tuo sutinku. O kad jų būtų vis daugiau, todėl ir dirbame jau 23 metai. Mūsų renginiai, – vien valgytojo ugdymo reikalu: http://www.organic taškas lt/lt/pages,id.173

Almonas Gutkauskas