BFL

Seimas antradienį svarstys du nutarimų projektus, kuriais siūloma atsisakyti sezoninio laiko, tik vienu atveju – likti gyventi vasaros laiku, kitu projektu – žiemos.

Pagrindiniu paskirtas Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK), apsvarstęs šiuos nutarimų projektus, nusprendė siūlyti atsisakyti kasmetinio perėjimo į vasaros laiką.

Komitetas siūlo Vyriausybei kreiptis į Europos Komisiją, kad ši pakeistų atitinkamos direktyvos nuostatas, kartu pateikiant nuomonę dėl vasaros laiko netaikymo Lietuvoje. Atsisakyti perėjimo į vasaros laiką pasiūlė ir anksčiau projektus svarstęs Seimo Ekonomikos komitetas.

Specialistai parlamentui yra pateikę vertinimus, kad vasaros ir žiemos laiko atsisakymas turėtų teigiamos įtakos Lietuvos gyventojų sveikatai, tačiau dėl tokio sprendimo Europos Komisija prieš Lietuvą galėtų pradėti pažeidimo procedūrą.

Balandį parlamentarai priėmė rezoliuciją dėl sezoninio laiko atsisakymo ir po pateikimo pritarė dviem nutarimo projektams, kuriais siūloma likti gyventi vasaros arba žiemos laiku, jie ir apsvarstyti komitetuose.

Dabar Lietuvoje vasaros laikas, laikrodį pasukant valanda į priekį, įvedamas paskutinį kovo sekmadienį ir atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį.

Lietuvoje vasaros laikas Vyriausybės nutarimu kasmet įvedamas nuo 2003-iųjų, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų.

Daugelis Europos Sąjungos (ES) šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Pirmoji ES direktyva dėl vasaros laiko susitarimų priimta 1980 metais. Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą. Pabaigos datą – paskutinį spalio sekmadienį – nustatė 1996 metais įsigaliojusi septintoji direktyva.

Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.