Ekskursas į istoriją: kodėl prostitutai bačiuliai ir matoniai nepasigauna ŽIV

Lapkritis 12, 2012

Apsišlapinęs ir prasigėręs politinis sienlaikraščio “Veidas” politinis propagandistas Audrius Bačiulis, matyt, kamuojamas poltinių ir bambalinių pagirių, savo FB profilyje primena, kad VRK 2003 metais buvo nusprendusi, jog aš pažeidžiau rinkimų agitacijos įstatymą.

Tai tiesa. Toks sprendimas buvo.

Tačiau šlapimo nelaikantis prostitutas, kaip visada, matio tik vieną, jam keletą Judo sidabrinių numetančio medalio pusę.

Todėl, manau, reikia paaiškinimo.

VRK šį sprendimą priėmė po to, kai kitas prasigėręs politinis propagandistas Darius Tarasevičius, pats asmeniškai užpykęs, ar už Judo sidabrinius kreipėsi į VRK, kerštaudamas už tai, kad VRK pripažino, jog ”Verslo žinios” dalyvavo propagandos kampanijoje, kartu su VP Market berniukais, dalijusiais alų ir skalbimo miltelious.

Šlapiaklynis “Veido” sienlaikraščio kekšiukas Bačiulis, kuriam nesvarbu kam, bet rūpi už kiek parsidavinėti, bando aiškinti, kad mane kažkas iš kažkur išmetė.

Tokie teiginiai primena tikrovę tiek pat kiek prostituto Bačiulio aiškinimas, kad jis yra žurnalistas. Tiesa yra ta, kad po VRK sprendimo mano atžvilgiu, kuris vėliau buvo patvirtintas teismo, aš nusprendžiau niekur nieko nekomentuoti ir laikiausi šio pažado iki tol, kol žurnalistinių prostitutų gauja, susidedanti iš bačiulių, matonių ir grinevičiūčių, pradėjo siautėti per apkaltą. Iki šiol prisimenu dabartinio LTN direktoriaus A. Matonio žinutę, išsiuntinėtą visiems ”saviškiams” (ir netyčia patekusią man) apie tai, kad “Račas sulaužė savo įžadus”. Prostitutams tada buvo baisu, nes kažkas pasikėsino į jų monopolį.

Čia buvo nukrypimas…

Grįžtant prie temos, tenka prisiminti ir tai, kad “Verslo žinios” ir D.Tarasevičius 2003-iaisias nebuvo vieninteliai, nesupratę, ką reiškia būti žurnalistu ir neparsiduoti už Judo sidabrinius.

Reikėjo šiek tiek laiko ir asmeninių pastangų, kad VRK pripažintų, jog LNK taip pat dalyvavo propagandinėje kampanijoje. Deja, tada, kaip ir dabar VRK pritrūko drąsos pasakyti, kad įstatymą pažeidė ir pagrindiniai valstybės asmenys – tuo metu tai buvo A.Paulauskas ir A.Brazauskas.

Aš visa tai prisimenu kaip darbą, kurį dirbu jau beveik 20 metų ir kuris man iki šiol patinka.

Nes iki šiol esu įsitikinęs, kad žurnalistas negali parsidavinėti nei už ordinus, kaip A.Matonis, nei už postus, kaip kekšiukas A.Bačiulis, nei už televizijų pinigus, kaip R.Grinevičiūtė ar K.Krivickas. Aš iki šiol manau, kad žurnalistas gali būti laisvas nuo politikų, verslo ir pinigų.

Todėl mane pykina nuo tokių prostitutų kaip A.Bačiulis ar A.Matonis, kurie savo egzistavimą bando pateisinti tuo, kad prostitucija yra seniausia profesija pasaulyje. Jų bėda, kad jie nesupranta, jog prostitutė ir žurnalistas nėra tolygios profesijos, nes prostitutė prekiauja tik savo kūnu, o už bambalį ar ordiną parsiduodantis žurnalistas parduoda pasitikėjimą visa žiniasklaida.

Aš tikiuosi, kad tie parsidavinėjantys protitutai vieną dieną pasigaus ŽIV ir nudvės. Ne tiesogine prasme, bet kaip profesijos atstovai.

Kita vertus, protu sovokiu, kad greičiausia taip neatsitiks, nes pasaulio istorija rodo, jog kovoje su prostitutėmis pergalės neįmanoma pasiekti.

Priežastis labai paprasta: paklausa yra nuolatinė ir labai didelė.

Bet gyventi smagiau kai kuo nors tiki.

to klausimėlis
ar manote , kadžurnalistas negali būti buduliu (по совместительству )? Ir atvirkščiai?