Mokslininkai nustatė mechanizmus, kurie leidžia augalams susidoroti su radiacine tarša uždaroje zonoje aplink Černobylio atominę elektrinę.

Kaip rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė, tyrėjų grupė, kuri paskelbė savo darbo rezultatus žurnale “Environmental Science and Technology”, ištyrusi, kaip auga sojos ir linai.

2007 metais mokslininkai pasėjo šių augalų itin užterštame sklype prie Pipetės – Černobylio AE darbuotojų miesto, ištuštėjusio po avarijos. Tuo pačiu metu tyrėjai pasėjo sojos ir linų lauke, iš kurio radioaktyvios medžiagos acija išvalyta.

Paaiškėjo, kad augalai per gana trumpą laiką sugebėjo prisitaikyti prie didelio radiacijos fono.

“Tiesiog neįtikėtina, kaip greitai sugebėjo prisitaikyti ši ekologinė sistema”, – sakė agentūrai BBC vienas tyrėjų grupės narių Martinas Hayduhas (Martinas Haiduhas).

Po avarijos Černobylio AE 1986 metais daugelis ekspertų manė, kad užteršta zona aplink elektrinę daug metų bus “išdeginta žemė”, kurioje neišliks nei gyvūnų, nei augalų.

Tačiau atskirtoje 30 kilometrų zonoje, į kurią įeina Pripetės miestas ir Černobylis, ėmė sparčiai augti augalai, ten taip pat yra nemažai laukinių žvėrių.

Ekspertai mano, kad augalams buvo gana paprasta “prisitaikyti” esant naujoms radiacijos sąlygoms, nes prieš daug milijonų metų gyvybė Žemėje buvo priversta kovoti su didelėmis radiacijos dozėmis. Ir įvykiai Černobylio AE galėjo vėl atgaivinti šiuos senus mechanizmus.

“Tikriausiai augaluose jau yra kažkokių algoritmų. Žemėje visada buvo radiacijos – nuo pirmųjų mūsų planetos susidarymo etapų, – pažymi M.Hayduhas. – Tais laikais radiacijos lygis Žemės paviršiuje buvo kur kas aukštesnis nei dabar. Sprendžiant iš visko, augalai gaudavo radiacijos, kai gyvybė Žemėje tik pradėjo atsirasti, ir todėl susikūrė dabar veikiantį mechanizmą.