"Veido" archyvas

Manau, kad daugelis prisimena nuostabias Hanso Christiano Anderseno pasakas, ir viena iš tokių buvo „Bjaurusis ančiukas“. Priminsiu, kad pasakoje kalbama apie tai, kaip iš vieno kiaušinio išsirito paukščiukas, kuris nebuvo panašus į kitus ančiukus. Todėl jį praminė „Bjauriuoju ančiuku“. Vėliau šis Bjaurusis ančiukas tapo gulbe ir antys su pavydu žiūrėjo į šį nepaprastai gražaus paukščio skrydį.  Aišku, skaitydamas vaikystėje šią pasaką, galvojau, kad man niekada neteks gyvenime susidurti su panašiomis situacijomis, o be to tai atrodė, kad tai buvo seniai, nes dabar kiti laikai, ir viskas tik, kaip pasakoje.

Tačiau vėliau aš įsitikinau, kad tai yra tiesa. Na, ir ko tikrai nesitikėjau, kad jau Nepriklausomoje Lietuvoje,  į aukščiausius valdžios organus, vietoj komunistinių partsekretutinių ančių, bus patupdytos krikščioniškosios antys, kurios taip pat, kaip ir komunistinės antys neperneša tų, kurie nėra panašūs į juos. Kaip nekaip, o už šią nepriklausomybę nemaža  dalis netgi labai jaunų lietuvių atidavė savo gyvybes. Bet antims tai nė motais, todėl satyra ančių atžvilgiu, manau, yra net  būtinas  dalykas.

Po šūksnių „Šalin rusiškąjį komunistinį drakoną!“ buvo atgauta ir ilgai laukta laisvė.   Ir  išsivadavę  iš šio drakono „labai draugiško“ glėbio, mes, deja, patekome į savojo „nepriklausomo“ drakono glėbį. Ir dabar jau naujai persikrikštiję partiniai gali skanduoti „Tegyvuoja lietuviškas krikščioniškasis Drakonas!“ Nežinau, kaip jums, bet man šitas lietuviškasis besimeldžiantis Drakonas yra daug bjauresnis, nei jo pirmtakas ateistinis Drakonas. Tad dabar, vietoj ilgų komunistinių sekretorių kalbų apie šviesų komunizmo rytojų, mes šiandien labai dažnai girdime iš Seimo ir Vyriausybės tribūnų apie krikščioniškąsias vertybes, apie Maldos pusryčius Seime.   Tokiuose pusryčiuose gražiomis kalbomis apie krikščioniškąsias vertybes pasižymi eksportuotas iš JAV į Lietuvos Prezidentus Valdas Adamkus. Mūsų antims jis labai patiko, nes kuri antis nenešioja gandų? Kuri antis nemėgsta ką nors apšmeižti? Tad ir V. Adamkus, gal būt, atsidėkodamas antims už šį malonų pakvietimą, patupdė kuo daugiau ančių į pačius aukščiausius postus.  Todėl,  jam vadovaujant, Lietuva, faktiškai pasidarė ne Lietuva, o „Nepriklausomų Ančių Respublika“.
Kodėl nepriklausomų? Todėl, kad šitos antys pastatė save aukščiau Lietuvos įstatymų. Įstatymų privalėjo laikytis kiti paukščiai, o antims tai neprivalu. Tad ir išskrido nemažas pulkelis gulbių ir kitų laisvę mylinčių paukščių į kitus kraštus, kad būti kuo toliau nuo šitų viduramžiškai mąstančių  ančių kuriamo chaoso mūsų valstybėje.

Kadangi likę paukščiai bando kelti balsą dėl vis augančio skurdo, triukšmauti, reikšti nepasitenkinimą, ir netgi įrodinėja antims, kad tokioje „Nepriklausomų Ančių Respublikoje“ gali likti labai mažai paukščių, iš kurių galima būtų surinkti mokesčius, tai vyriausybė, atsakydama į tai, sukūrė naują programą, kurią pavadino „Globali Lietuva“. Šios programos užsakovai ir kūrėjai tikisi prisivilioti atgal išskridusius paukščius. Tačiau nei Seimas, nei Vyriausybė nieko nesiruošia keisti toje ančių politikoje, kuri ir yra, šios lietuvių kraustymosi iš savo šalies, priežastimi.  Apie vieną iš tokių antiškų politikos aspektų ir noriu pakalbėti šiame straipsnyje. Tokių aspektų yra gana nemažai, tačiau aš šiandien kalbėsiu tik apie vieną, kurį gerai žinau, nes buvau ir esu šitų įvykių liudininkas ir dalyvis.

Juodoji propaganda ir gandonešiai
Lietuva vis labiau tampa iracionalesnė ir keistesnė. Netgi naujai susikūrę judėjimai, tokie kaip Tautos Ateities Forumas, kuriam vadovauja buvęs Seimo narys Algimantas Matulevičius, imituoja kovą su jam nepatinkančiu Drakonu, bet pačio TAF-o gretose jau toleruojamos naujojo Drakono  užgaidos, t.y. vieną Drakoną norima pakeisti kitu Drakonu (palyginimas paimtas iš Eugenijaus Švarco pasakos „Drakonas“). Pats TAF-o vadovas gali jums labai maloniai šypsotis, ir jūs galite rasti su juo bendrų sąlyčio taškų, ir jis nori visus apjungti, sutelkti, ir pakelti į kovą su išsiplėtojusia korupcija  ir t.t.  Jeigu vadovautis vien tik kalbomis, tai TAF-o vadovas sudaro toli ir teisingai strategiškai mąstančio veikėjo  įspūdį. Tačiau yra vienas „bet“,  ir tas „bet“ yra šaukštas deguto medaus statinėje. Šitas žmogus turi vieną bėdą, su kuria, matyt, yra susigyvenęs labai senai. Ir manau, kad žmonės, kurie jį pažįsta ilgiau, patvirtins šį mano pastebėjimą – mat, mėgsta daktaras Algimantas Matulevičius už nugaros skleisti paskalas, apkalbėti, sumenkinti kitą žmogų. Iš pradžių man atrodė, kad  A. Ūsas, atsidūręs dr. A.Matulevičiaus partijoje, buvo atsitiktinis dalykas. Deja, aš suklydau. Tolesni įvykiai parodė, kad  A.Matulevičius toleruoja ir šmeižtą, ir tokius žmones jis laiko savo draugais. Nors savo straipsniuose jis smerkia šmeižikus, pasisako už dorovę, bet štai pačiam jam būti doru neišeina. Ir nereikia pamiršti, kad šitas žmogus norėjo tapti Lietuvos Prezidentu(?!). Įsivaizduokite Algimantą Matulevičių Lietuvos Prezidentu, o šalia jo šmeižikų brigadą. Štai vienas iš tokių  jo draugų, neva, „nukentėjusių“ nuo teismo sprendimo, – tai  žurnalistas Gintaras Visockas (slaptai.lt redaktorius). Mūsų Lietuvos Konstitucijoje yra rašoma: „Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija“(25 straipsnis). Atrodytų, Gintaras Visockas skaityti moka, bet suprasti kas parašyta Lietuvos Konstitucijoje, jam, matyt, yra per sudėtingas dalykas, nors pats jis giriasi, kad yra baigęs Vilniaus Universitetą, ir yra profesionalus žurnalistas. Neįkandami Gintarui Visockui ir Žurnalistų Etikos Kodekso straipsniai:

„Informacija turi būti renkama ir skelbiama tik etiškais ir teisėtais būdais“ (8 straipsnis);
„ Žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas turi ištaisyti savo padarytas klaidas ir netikslumus, kurie gali įžeisti konkrečius asmenis, nelaukdamas, kol įžeistas asmuo prašys tai padaryti“ (19 straipsnis).

„Paaiškėjus, kad visuomenės informavimo priemonėje pateikta informacija yra klaidinga, būtina nedelsiant patikslinti arba paneigti klaidingus ar netikslius faktus toje pačioje visuomenės informavimo priemonėje, adekvačioje vietoje, tolygaus dydžio, tokia pat forma ir be pašalinių viešosios informacijos rengėjo komentarų“ (20 straipsnis).

Štai konkretūs faktai. Gintaro Visocko portale www.slaptai.lt yra atspausdintas Giedriaus Grabausko-Karoblio straipsnis „Scientologų Imperijos paslaptys“. Pats Giedrius Grabauskas
save pristato, kaip krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraščio “XXI amžius”
politikos apžvalgininkas. Jie su Gintaru Visocku yra šio laikraščio bendradarbiai. Atrodytų, kad
šitie krikščionis, jei nepaiso mūsų įstatymų, tai turėtų bent jau 10 Dievo įsakymų paisyti, pavyzdžiui, kad ir nemeluok arba nekalbėk netiesos. Bet kur tau, šitiems vyrukams niekas negalioja, ir jie daro tai, ką nori. Pateiksiu jums kaip pavyzdį Giedriaus Grabausko-Karoblio melą. Štai viena iš jo straipsnyje pateiktų, neva, „Scientologijos Imperijos paslapčių“: „Scientologų rengiami kursai gana brangūs – pigiausi kainuoja 300 dolerių, bet dauguma kursų gerokai brangesni – siekia nuo 1000 iki 15 tūkstančių dolerių“. Tad pažiūrėkime, ar šitas krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraščio „XXI amžius“ politikos apžvalgininkas kalba tiesą? Paskambinau į Dianetikos Centrą Vilniuje ir sužinojau, kad pigiausias kursas „Darbo problemos“ kainuoja 100 Lt.  O tai reiškia, kad straipsnio autorius meluoja, nes kainą padidino apie 7 kartus.  Tarp kitko, šiame trumpame kurse yra labai nemažai labai svarbių duomenų. Pavyzdžiui, ar žino dr. Algimantas Matulevičius arba jo anksčiau minėtas draugas nuo ko priklauso sėkmė bet kokiame darbe?  Manau, kad ne. Nes, jeigu žinotų, tai Gintaras Visockas nebūtų nuteistas.  Apkalbos, melas, šmeižtas, gandų nešiojimas, nėra tas kelias, kuris nuvestų sėkmės link. Kaip tik yra atvirkščiai, ir kad tai suprasti, man regis, mokslinio laipsnio nereikia, nes apie tai sako ir lietuvių liaudies patarlė – „Melo kojos trumpos“.  Pateiksiu ir daugiau pavyzdžių, kad nesusidarytų įspūdis, kad tai yra tik vienas pigus kursas. Štai dar kiek kursų yra Vilniaus Dianetikos Centre, kurie skirti žmonių gyvenimo pagerinimui: „Kaip įveikti gyvenime pakilimus ir nuosmukius“, „Asmeninės vertybės ir vientisumas“, „Kaip pagerinti santykius su žmonėmis“, „Kaip nustatyti, kuriais žmonėmis galima pasitikėti“, „Kaip įgyti pasitikėjimą savimi“, „Kaip save motyvuoti“, „Gyvenimo formulės“,  „Efektyvus laiko valdymas“, „Scientologijos instrumentai efektyviam vadovavimui (arba lyderiavimui ), „Scientologijos instrumentai finansinės krizės įveikimui“, „Scientologijos instrumentai, kad pasiekti finansinį saugumą“, „Kaip sukurti sėkmingą šeimą“, „Kaip išsaugoti laimingus santykius šeimoje“, „Kaip išgelbėti šeimoje pašlijusius santykius“, „Kaip pagimdyti ir išauginti laimingą kūdikį“, „Kaip teisingai auklėti vaikus“,  „Kaip sėkmingai auklėti vaikus ir paauglius“ ir t.t. Ir tai dar ne viskas. Bet kuris iš šių kursų (jie trunka nuo 3 iki 6 dienų) kainuoja 150 Lt (visose Vakarų Europos valstybėse maždaug apie 45 eurus), plius  50 Lt kainuoja pats kursų paketas. Vilniaus Dianetikos Centre nėra kitų kursų, bet Europos šalyse dar yra ir neakyvaizdiniai kursai pagal L.Ron Hubbard knygas , kurie kainuoja maždaug 26 eurus.  Ir šitokių kursų yra 18. Yra dar ir dieninių kursų, kurie taip pat kainuoja  26 eurus. Vilniaus Dianetikos Centre taip pat yra labai paprasti kursai, kurie kainuoja 66 Lt. Žmogus per keletą dienų gali išmokti, kaip sumažinti arba net visai nuimti skausmą traumos atveju, kaip išsivaduoti iš patirto streso netekties atveju, arba net susipykus su mylimu žmogum ir t.t.  Tokių įvairių kursų yra net 19 ir tai apima įvairias gyvenimo situacijas. Kiekvienas iš jų kainuoja 66 Lt.  Atraskite man nors vienoje pasaulio valstybėje, kur tokio lygio žinios kainuotų pigiau? Tai apie ką rašo šitas politikos apžvalgininkas? Kokiu tikslu jis tai daro? Manau, kad tokius dalykus gali rašyti tik pritvinkęs nuo neapykantos ir kankinamas įvairių nepagrįstų įtarimų žmogus. Tokio žmogaus nuostata yra labai paprasta: Scientologija yra ne krikščionybė, reiškia tai yra blogai. Reiškia galima tuos scientologus šmeižti, pulti, menkinti, žeminti ir t.t. Bet kaip toks požiūris deri su sveiku protu? Būtent toks požiūris yra būdingas fašistinio mąstymo žmonėms, kuriems reikia kokio nors menamo priešo, kad išlieti savo pastoviai besikaupiančią neapykantą.  Tai yra blogo auklėjimo pasekmė.

Arba štai kitas pavyzdys iš Giedriaus Grabausko-Karoblio rašinio: „Scientologijos bažnyčia Lietuvoje nėra registruota, ji veikia po kelių asociacijų priedanga“.  Kas per „asociacijų priedanga“? Kas per svaičiojimai? Lietuvoje Scientologijos Bažnyčios (lietuviškai būtų tiksliau Žinyčios)
nėra, nes jeigu ji būtų, tai ji būtų įregistruota. Kaip galima registruoti to, ko nėra iš tikrųjų? Kad atsirastų Scientologijos Bažnyčia, tam ji turi atitikti teikiamus kvalifikacinius reikalavimus dėl patalpų, dėl specialistų klasės ir t.t. Tai turi būti mažiausiai V klasės  organizacija, kuri sugebėtų plėsti savo paslaugų asortimentą ir išaugtų iki Idealios Organizacijos. Vilniaus Dianetikos Centras yra tik tai misija, kuri supažindina visuomenę su Dianetikos ir Scientologijos knygomis ir kursais, kurie padeda žmogui pagerinti jo gyvenimą. Aukšto lygio kursai, kurių dažniausiai siekia žmonės, norintys pagerinti savo veiklos sferas ne tik sau, bet ir savo įmonės darbuotojams,  yra įmanomi tik Scientologijos Žinyčiose Vakarų Europoje, Vengrijoje, Rusijoje, Amerikoje ar kitose labiau civilizuotose šalyse.  Dėl slapta vykdomos Lietuvos valdžios diskriminacinės politikos ne krikščionių atžvilgiu, daugeliui gana aukštos klasės Scientologijos specialistų buvo pasiūlytas darbas kitose šalyse. Ir šiandien jie dirba Amerikos, Australijos, Anglijos, Danijos, Vokietijos, Rusijos ir kitų šalių labui, bet ne Lietuvai. Kadangi Scientologija vystosi neįtikėtinais tempais, ir beveik kiekvieną mėnesį kokioje nors šalyje atsidaro Idealios Organizacijos, tai specialistų reikia nemažai. Pavyzdžiui, Sankt-Peterburgo Scientologijos Žinyčioje dirba apie 300 žmonių, o tokių misijų kaip Vilniuje, Rusijoje yra apie 70.  Ir tokios organozacijos augs kaip grybai. Panašūs procesai vyksta ir Vokietijoje, kur planuojama atidaryti mažiausiai 8 Idealias Organizacijas. Italija taip pat neatsilieka nuo Vokietijos ir Romoje atidaryta Ideali Organizacija parodė labai didelį žmonių suinteresuotumą. O ką jau kalbėti apie Jungtinę Karalystę ar Ameriką. Jungtinėje Karalystėje vyriausybė priėmė sprendimą grąžinti Scientologijos organizacijoms visus anksčiau sumokėtus mokesčius ir netgi paskaičiuoti procentus už tą visą laikotarpį, kai Scientologija nebuvo atleista nuo mokesčių. Tai labai humaniškas Anglijos vyriausybės poelgis Scientologijos atžvilgiu.

Manau, jums bus įdomu pamatyti video medžiagą  apie neseniai įvykusį Idealios Organizacijos atidarymą Maskvoje. Nes mūsų žiniasklaida užsiėmusi tik juodosios propagandos skleidimu apie Scientologiją, tuo tikslu, kad sukelti nepakantumą scientologų atžvilgiu. Nes daugelis redaktorių yra įsitikinę, kad gąsdinimai nebūtais baubais, pateikiant tai, kaip sensaciją, atneš jiems pelno. Žiniasklaida uždarbiauja iš jų pačių sukeliamo chaoso visuomenėje, ir jie netiki, kad gali būti kitaip.

Kad paneigti visą tą klaikų melą ir šmeižikiškus prasimanymus Giedriaus Grabausko-Karoblio straipsnyje, tai čia prireiktų mažiausiai 15 straipsnių, jei nedaugiau. Nors Giedrius  Grabauskas- Karoblis yra krikščionis, bet, praktiškai, tuos pačius šmeižtus-pramanus apie Scientologiją jūs galite atrasti ir satanistų portaluose, tą pačią dezinformaciją skleidžia ir vaikų pornografijos platintojai,   buvę KGB-istai, mūsų krikščioniška VSD, krikščioniška Teisingumo ministerija, psichiatrai, ir atskiros farmacinės industrijos  kompanijos, kurios skiria tam nemažus pinigus užsakomiems straipsniams, kad diskredituoti Scientologiją .  Aukščiau išvardintieji bijo Scientologijos, todėl ir Giedrius Grabauskas-Karoblis savo rubrikoje parašė „Atsargiai“. Kodėl jis bijo, juk scientologai jo negąsdino? Sunku suprasti šį krikščionį, ar kokį nors satanistą, dergiantį Scientologiją, bet, gal būt, tokie žmonės intuityviai nujaučia, kad Scientologija gali atskleisti tiesą apie juos ir jų veiklą.

Bet grįžkime prie Idealios Organizacijos atidarymo Maskvoje. Tai labai svarbus įvykis, nes L.Rono Habardo  knyga „Dianetika. Šiuolaikinis mokslas apie protą“  Sovietų Sąjungoje buvo uždrausta. O po TSRS subyrėjimo KGB-istai ir Provoslavų Cerkvė kišo pagalius į ratus, pasitaikius bet kokiai patogiai progai, bet jiems tai neišėjo į naudą. Bandydami diskredituoti Scientologiją, jie pirmiausiai diskreditavo patys save, ir parodė, kad jų tikslai yra priešiški visuomenės gerinimo tikslams. Atidarymo metu sveikinimo žodį tarė Liudmila M. Aleksejeva, kuri vadovauja Maskvos Helsinkio grupei, ir kuri buvo viena iš pirmųjų sovietmečio disidentų pasmerkusi komunistinį režimą.  Liudmila M. Aleksejeva yra apdovanota prestižine Europarlamento paskirta Sacharovo premija „Už minties laisvę“.  Savo kalboje ji pabrėžė: „ Man. kaip Žmogaus teisių gynėjai, visos religijos yra lygios teisiniu požiūriu. Jūsų Bažnyčia ypatingai yra atsidavusi kovai už tikėjimo laisvę ne vien tik dėl savo parapijiečių, bet ir dėl kitų tikinčiųjų iš įvairių konfesijų“.  Sveikinimo žodį tarė ir Rusijos parlamento narys Borisas Pantelejevas, Rusijos Prezidentūros Patarėjas Teisingumo klausimais, Rusijos Švietimo fondo Prezidentas ir kt. įžymūs žmonės.

Religinis fanatizmas ir  hipnozė
Manau, kad yra nemažai žmonių, kurie yra nukentėję nuo vienos ar kitos rūšies fanatikų. Jei tai atsitiko šeimoje, tai visi šeimos nariai kenčia nuo tokio žmogaus, kuriam nors mietą ant galvos tašyk, bet jokie argumentai jo neveikia. Kad taptų aiškesnė mums fanatiko būsena, tai pažiūrėkime kaip veikia hipnozės mechanizmas. L.Ron Hubbard savo knygoje „Dianetika. Šiuolaikinis mokslas apie protą“ aprašo tokį epizodą:

„Žmogus standartinės hipnozės technikos ar migdomųjų vaistų pagalba įvedamas į hipnotinį transą. Tuomet hipnotizuotojas sako jam: „Kada jūs atsibusite, jūs turėsite kai ką padaryti. Kiekvieną kartą, kai aš paliesiu savo kaklaraištį, jūs nusivilksite savo švarką. Kai paleisiu savo kaklaraištį, jūs užsivilksite savo švarką. O dabar jūs pamirškite, kad aš sakiau tai daryti“.

Po to žmogus pažadinamas. Sąmoningame lygmenyje jis nežino apie komandą. Jei jam pasakytų, kad jis „miegodamas“ gavo įsakymą, jis tai neigs arba paprasčiausiai gūžčios pečiais, tačiau kaip ir anksčiau nieko nežinos apie tai. Tuomet hipnotizuotojas paliečia savo kaklaraištį. Žmogus, gal būt, pasakys kokią nors pastabą, kad per daug karšta, ir nusivilks švarką. Po to hipnotizuotojas paleidžia
savo kaklaraištį. Žmogus gali pasakyti, kad jam dabar šalta, ir užsivilks švarką. Hipnotizuotojas vėl paliečia savo kaklaraištį. Žmogus gali pasakyti, kad švarką jis siuvo pas siuvėją, ir paaiškins, kodėl  jį nusivelka, pavyzdžiui, norėdamas pasižiūrėti, ar užpakalinė siūlė gerai susiūta. Tada hipnotizuotojas paleidžia savo kaklaraištį, ir žmogus sako, kad jis patenkintas siuvėjo darbu, ir apsivelka švarką“.

Kaip matome iš šio pavyzdžio, žmogus gali būti užhipnotizuotas ir jis vykdo komandas apie kurias nieko nežino. Hipnozei pasiduoda ne visi žmonės. Tačiau yra žmonių, kurie yra linkę į hipnozę.
Hipnozė gali padaryti žmogui ir žalą, nes nei vienas hipnotizuotojas negali tiksliai pasakyti, kokį pėdsaką žmogaus prote paliko jo žodžiai, ir kaip jie gali suveikti tolesniame žmogaus gyvenime. Dianetikos metodai yra nukreipti į tai, kad kuo daugiau žmonių išhipnotizuoti, ir kad jis pradėtų matyti dalykus tokiais, kokie jie yra.

Su užhipnotizuotu žmogumi, vyksta panašūs procesai, kaip ir su fanatikais, kurie negirdi jūsų argumentų. O jeigu jis dar ir tikintis arba užhipnotizuotas per tikėjimą, tai savo neadekvačiomis emocijomis jis pradeda gluminti aplinkinius žmones. Jeigu paimsite tikėjimą, tai religinio fanatizmo atveju, žmogus tampa visiškai nesukalbamas. Todėl tikėjimas gali atnešti atskiram žmogui tiek naudą, tiek ir nenaudą. Jeigu žmogus turi problemų su proteliu, tai tikėjimas jį gali padaryti dar beprotiškesniu.

Tokių atvejų yra nemažai pačioje krikščionybės istorijoje ir daugiausia tokių atvejų buvo viduramžiais, kai Šv. Romos Imperijoje įsigalėjo inkvizicija. Ji gyvavo net 600 metų ir tai nėra toks jau trumpas laiko tarpas. Bet, nežiūrint į inkvizicijos kovą su eretikais, krikščionybė vis vien suskilo į katalikus, protestantus ir liuteronus.  O iš visos didžiulės Šv. Romos Imperijos teritorijos arba tokio viršnacionalinio darinio, beliko tik Vatikanas.

Tačiau mūsų valdantiesiems kai kurios istorinės pamokos nėra įkandamos, kaip ir paprastas priežasties-pasekmės dėsnis. Šv. Romos Imperija, kuri šimtmečiais puldinėjo Lietuvą, sunyko ir iš jos liko tik miestas-valstybė, kuri dabar turi tik apie 350 ar kiek daugiau piliečių, ir apie 3000 atvažiuojančių darbuotojų. Inkvizicija bet kokia kaina norėjo sustabdyti pažangą, žmonių tobulėjimą, mokslą. Ir koks visos šitos prievartos rezultatas? Šv. Romos Imperijos nebeliko, o pasipriešinimas krikščionybei pavirto į ateizmą, kuris visiškai pradėjo naikinti pačią krikščionybę. Krikščionybė yra reikalinga daugeliui tikinčiųjų žmonių, tačiau nereikia absoliutinti  tikėjimo ir slapta bandyti paversti Lietuvą krikščioniškąja valstybe, nes tai užsibaigs taip pat, kaip tai užsibaigė Šv.Romos Imperijai. Kitas pavyzdys yra ir ta pati Ržečpospolita, kuri bandė provoslavus paversti katalikais ir baigėsi ta provokacija, inicijuota Romos Popiežiaus, šitos valstybės padalinimu. Pažiūrėkite į Graikija, kurioje ortodoksų yra apie 95%, nes tai yra valstybinė religija. Bet šita šalis yra tarp skurstančių šalių. Paimkime Ispaniją, inkvizitorių tėvynę, kur vyriausybinėse organizacijose šiandien sėdi katalikas ant kataliko. Ir šita šalis yra tarp skurdžiausių. Panaši situacija
yra ir Portugalijoje.  Galų gale, reikia suprasti ir tokį paprastą dalyką, kad tas posakis „Skaldyk ir valdyk“ atėjo iš šventų raštų, bet kaip tai yra susiję su Dievu? Gal, pirmiausia, reikėjo atsakyti į klausimą, kokia kalba kalba tas Dievas, tada ir aiškesnis būtų atsakymas, kas skleidžia tą nepakantumą tarp žmonių ir kam tai yra naudinga.

Būtų gerai, kad į šitą klausimą galėtų atsakyti Petras Plumpa, kaip buvęs VSD generalinis direktorius (paskirtas eiti pareigas nuo 1992 m. rugpjūčio 11 d.), kuris praktiškai vienas iš pirmųjų pradėjo skleisti dezinformaciją apie Scientologiją. Teigiama, kad Petras Plumpa sovietmečiu kovojo už Žmogaus Teises, buvo 1999 m. Valdo Adamkaus apdovanotas  Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu. Tai yra labai gerai, bet tada, kodėl šitas žmogus, jau tapęs VSD galva pats pradėjo pažeidinėti kitų žmonių teises? Iškyla klausimas: kur yra šito žmogaus paprastas logiškas mąstymas?  Būtent jis buvo iš tų, kurie šaukė „Šalin Drakoną!“, o atsisėdęs į tą pačią vietą, kur sėdėjo KGB-istai, pradėjo savo veiklą šūksniu „Tegyvuoja Drakonas!“  Atsakymas, pasirodo,   labai
paprastas – jis katalikas.  O jeigu katalikas, tai reiškia galima niekinti viską, kas ne katalikiška. Kokie katalikui gali būti Lietuvos įstatymai?  Jis gi paprastas žmogus ir nepajėgia atskirti savo katalikiškų reikalų nuo valstybinių reikalų. Mečys Laurinkus irgi nepajėgė atskirti valstybinių reikalų nuo kitų savo interesų.

Štai buvęs Seimo kontrolierius Kęstutis Milkeraitis, turintis nemažą tardytojo patirtį, savo straipsniuose internetiniuose portaluose „XXI amžius“, bei „bernardinai“ kaltina valstybingumo žlugdymu buvusia Tarybų Lietuvos nomenklatūra, verslo, bei žiniasklaidos veikėjus. Ir daugelyje atvejų jis yra teisus, tačiau, pats savo pareigos įvykdyti nesugebėjo, kai į jį oficialiu raštu kreipėsi scientologai dėl VSD vykdomos diskriminacijos.  Pritrūko patirties? Manau, kad ne. Jis taip pat save pastatė aukščiau įstatymų ir nusispjovė į savo tiesioginių pareigų vykdymą. O atsakymą jis parašė tokį, kad atrodo turi reikalą su ne labai kompetetingu, bet gudriai įvaldžiusiu laviravimo technikas vyruku.

Paskaičius K.Milkeraičio straipsnius, iš tikrųjų, susidaro įspūdis, lyg Lietuvoje dirbtų svetima, bet gana patyrusi, ranka, kuri vedžioja mūsų VSD už nosies.  Ankstesni ir dabartiniai faktai rodo, kad ne tik VSD, bet ir visai Lietuvos teisėsaugos institucijų sistemai reikalingas kapitalinis remontas. Lietuva įstrigo būtent šitoje sistemoje. Šita sistema kelia daugiausia problemų Lietuvos gyventojams. Čia įvykdyta daugiausia paslaptingų žmogžudysčių. Būtent dėl šitos sistemos neteisėtų veiksmų žmonės patiria didžiulius nuostolius ir nusivylimą valstybe. Šita sistema  neatlieka valstybėje valymo nuo nusikaltėlių funkcijų jau ne pirmus metus. Šita sistema nedirba Lietuvai ir jos žmonėms.  Gali būti, kad reikalingas savotiškas Niurnbergo procesas Lietuvoje, kad išvalyti šitą sistemą. Nuostoliai Lietuvos valstybei, padaryti šitoje sistemoje dirbančių žmonių yra labai dideli. Ir jeigu mes turėtume normalų Seimą, tai jie senai būtų sukūrę  komisiją  iš aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie galėjo kruopščiai ištirti visą teisėsaugos institucijų veiklą ir atsakyti į klausimą, kodėl šita sistema nepajėgi susitvarkyti su jai patikėtomis funkcijomis? Kieno tai kenkėjiškas darbas: buvusių KGB-istų, užsienio valstybių ar atskirų kompanijų agentų, nusikalstamų klanų darbas ar mūsų pačių, lietuviškų nemokšų ir amoralių tipelių nesugebėjimas susitvarkyti su savo pareigomis?  Faktai rodo, kad tiek buvę komunistai, tiek į valdžios krėslus sugūžėję krikščionis, nesugeba atskirti savų interesų nuo valstybinių interesų. Akivaizdu, kad  žmogus nesugebantis tai padaryti turi problemų su etika.

Grįžkime trumpam į Romos Imperijos laikus, kada judėjai niekino krikščionis, ir pažvelkime į tuos laikus (Vikipedija): „Kristaus laiku valdančioji bažnyčia (judėjai) dėl pavydo norėjo nužudyti Jėzų. Tačiau Kristus buvo tautos mylimas ir turėjo daug pasekėjų. Todėl neįmanoma buvo jo suimti vidury baltos dienos. Vienas iš Jėzaus artimiausio rato mokinių, Judas Iskariotas už 30 sidabrinių mokestį išdavė Mesiją. Yra žinoma, kad Judas buvo Jėzaus ir Jo mokinių iždininkas“.
Tad , jeigu mes paimsime dabartinę Lietuvą, tai kiek čia tų Judų pririnktume, kurie parsidavė už tą 30 sidabrinių, ir gali būti, kad jiems net atskirą kalėjimą prireiktų statyti. Net jeigu Lietuvoje įvyktų dabar antrasis Kristaus gimimas, tai gali būti, jis būtų čia nukryžiuotas.

Atėjo laikas suprasti, kad Dievas neskirsto žmonių nei į judėjus, nei į pagonis, nei į krikščionis,  nei į musulmonus, nei į provoslavus, nei į ateistus ar bet kokius kitus tikėjimus. Tai daro patys žmonės. Žmogui tikėjimas padeda, o Kristus jo dėka net stebuklus parodė. Tikėjimas jam turi padėti tapti geresniu, bet ne idiotu. Neegzistuoja tokio Dievo, kuris kurstytų nesantaiką tarp žmonių. Pasakojimai apie išrinktą Dievo tautą, ar ką nors panašaus, tai čia anekdotas apie Dievą, ir nieko daugiau.

Scientologija bando vienyti įvairių tikėjimų žmones. Todėl jų gretose yra beveik visų religijų atstovų, taip pat ir žmonių, neturinčių religinių įsitikinimų. Daugiausia tarp scientologų, tarp kitko, yra katalikų, kurie yra pasiruošę pasikalbėti su katalikais ir atrasti bendrą kalbą ir bendrus tikslus, kurie būtų nukreipti į tai, kad padėti išlipti daugeliui tautų iš tos duobės, kuri vadinasi Apatija, ir šalia kurios kabo užrašas: „ TAI BEVILTIŠKA IR NIEKO ČIA NEPADARYSI“.  Scientologai ignoruoja tokius užrašus, ir veikia, nežiūrint į tai, kad psichiatrija ir farmacijos kompanijos skiria milijonus dolerių, kad diskredituotų jų veiklą. Lietuvos VSD neturi net žalio supratimo į ką jie įsivėlė, skleisdami dezinformaciją apie Scientologiją. Kalba eina apie totalų žmogaus proto pavergimą, kuo ir užsiima psichiatrija, arba protinės energijos ir fenomenalių žmogaus sugebėjimų išlaisvinimą, kuo ir užsiima Scientologija. Tai žūtbūtinė kova už žmogaus laisvę ir jo teises. Nueikite į psichiatrines ligonines ir jūs pamatysite, kaip yra uždirbami milijardai dolerių iš šitų nelaimingų žmonių. Ar VSD nori šitokios Lietuvos ateities? Naudinga būtų apsilankyti ten ir krikščionims, kurie mano, kad juos neištiks panašus likimas. Statistika rodo, kad ten yra ne vienas jūsų tikėjimo brolis. Scientologai kurią naują civilizaciją: be karų, be nusikaltimų ir be beprotystės.
Tam jie turi visus metodus, bet jiems reikia ir jūsų pagalbos. Jūs norite padėti efektingai spręsti socialines problemas Lietuvoje? Kreipkitės į scientologus, jūs visada laukiami. Ir nebūtinai būti scientologu, bet svarbu dirbti kartu mūsų tėvynės labui. Kviečiu jus užeiti į Maskvos Idealios Organizacijos atidarymą (žiūrėkite video). Pamąstykite ir nuspręskite, ar negeriau, jeigu mes turėsime civilizuotą, o ne agresyvų  kaimyną? Tiek brolį vokietį, tiek brolį rusą, su kuriais mes kariaujame ne vieną šimtmetį. Nejaugi mūsų politikai nesupranta tokių paprastų, bet strategiškai ir gyvybiškai svarbių mūsų tėvynės išlikimui dalykų? Man sunku tuo patikėti. O jums?

Jonas Pocius