Pabandykime pajutę pirmuosius ligos požymius nesigriebti vaistų, nes organizmas pats turi jėgų pasveikti, tereikia jam  padėti. Ir nepamirškite kasdien stiprinti imuniteto.

• Medus gelbsti nuo daugelio ligų, tik svarbu jį laižyti tinkamai ir saikingai. Medaus nepatartina dėti į karštą arbatą, mat taip prarandama dauguma jo naudingųjų savybių. Verčiau kas rytą sučiulpkite vieną arbatinį šaukštelį medaus, o jeigu dar sumaišysite jį su smulkintu imbieru ir trupučiu citrinų sulčių, energijos nestokosite visą dieną.

• Ne mažiau veiksmingas vaistas yra ir miško uogos (ypač naudingos spanguolės). Šviežias galima pakeisti šaldytomis. Svarbiausia, kad uogų užtenka sukrimsti po šaukštelį kitą.

• Peršalimo ligų sukėlėjus lengvai suėda ženšenis. Štai jums receptas: į verdantį vandenį įmeskite keturis griežinėlius ženšenio ir įberkite žiupsnelį cinamono, uždengtą gėrimą palaikykite 15 minučių ir tada išgerkite. Dar geriau pakramtyti imbiero šaknies. Imunitetą nuo infekcinių ligų puikiai saugo ir saldymedžių šaknų ekstraktas, arnikos, tujos, alavijai, mėtos, šeivamedžiai, erškėtuogių vaisiai, jonažolės, ramunėlės ir kt.

• Daugiau nei šviežios daržovės organizmui naudos duoda jų sultys (pvz., morkų, kopūstų ir burokėlių), mat daržovėse esantys herbicidai lieka ląstelienoje ir į organizmą nepatenka. Lėtinį nuovargį labai gerai gydo alavijų sultys, kurių kasdien reikėtų išgerti bent po pusę stiklinės.

• Kojoms taikomos vandens procedūros imunitetą stiprina nė kiek ne mažiau nei kontrastinis dušas. Kadangi po rasą lakstyti jau vėloka, į vieną dubenį pripilkite karšto (apie 40 ?C), į kitą – vėsaus (ne šiltesnio kaip 30 ?C) vandens ir tris keturis kartus, pradėdama nuo karšto, pamirkykite kojas tai viename, tai kitame. Arba tiesiog pabraidžiokite vonioje, prisileidusi šiek tiek 12–18 ?C vandens, svarbu nemirkti ilgiau, nei pradės šalti kojos. Kartą per savaitę naudinga pasikaitinti karštoje, jūros druskos ar žolelių nuoviro prisotintoje vonioje.

• Neapsimuturiuokite pernelyg šiltai, nes sukaitusį kūną paglostęs skersvėjis prišauks tikrų tikriausią ligą. Šaltu oru svarbiausia saugoti kojas ir galvą – šioms kūno vietoms turi būti šilta ir sausa. Grįžusi namo neskubėkite persiauti ant radiatoriaus šildomomis kojinėmis, verčiau pasivaikščiokite basomis – taip pamasažuosite pėdose esančius taškus, “atsakingus” už nosiaryklės veiklą.

• Stipriu druskos tirpalu paskalaukite gerklę – taip ją dezinfekuosite ir užkirsite kelią bakterijoms bei virusams. Nosies ertmę grūdinkite vaistinėse parduodamu jūros vandens aerozoliu. Žinoma, abu šie tirpaliukai naudos duos tik tuomet, jei vartosite juos kasdien. Beje, dažnai skalaujama jautri gleivinė gali pradėti džiūti, todėl po procedūros (o dar geriau vakare prieš miegą) pamaitinkite ją stiprinamaisiais aliejiniais lašais.

• Aromatai, kaip antai levandų, citrinų, bergamočių, ramunėlių, santalmedžių, ananasų ir mirtų, taip pat pasižymi imunitetą stiprinančiomis savybėmis. Labai veiksmingas arbatmedžių aliejus – praskiestas vandeniu ypač tinka burnai skalauti ir nosies ertmei praplauti arba tiesiog uostyti.

• Dirbkite tik darbe, o savaitgalį stresą palikite už durų. Per dvi laisvas dienas rūpesčių vis tiek neišspręsite, o poilsiui tiek laiko per akis. Laisvalaikį skirkite tik maloniems dalykams, nes laimės jausmas jėgų suteikia ne mažiau nei saulės šypsnys.

• Sočiai imunitetą pamaitinkite natūraliais vitaminais ir mikroelementais. Vitamino C gausu šviežiuose vaisiuose ir daržovėse: kopūstuose, obuoliuose, apelsinuose, citrinose, kiviuose (juose net daugiau nei kituose). Ne ką mažiau vertingo vitamino E esama migdoluose, riešutuose, saulėgrąžų sėklose ir aliejuje, avokaduose, kviečių gemaluose, grikių kruopose, grūduose, kiaušinių tryniuose, žuvų taukuose, svieste, grietinėje, šaltalankių uogose, sojų pupelėse, grikiuose. Beta karoteno netrūksta morkose, manguose, bulvėse, paprikose, abrikosuose, pomidoruose, tamsiai žalios spalvos daržovėse, oranžiniuose, geltonuose ir raudonuose vaisiuose. Omega-3 riebalų rūgščių sotu jūrų gėrybėse ir žuvųs produktuose. Cinko yra mėsoje, sūryje, kruopose, riešutuose, žuvyje, raudonoje mėsoje, kviečių gemaluose, sėlenose, linų sėmenyse, grūdiniuose produktuose (pvz., rupių miltų duonoje, sausuose pusryčiuose su grūdais), o seleno – dar ir riešutuose (ypač braziliškuose), kiaušiniuose, vištienoje, jūrų produktuose, tunų konservuose, pupelėse. Silicio gausu grūduose (ypač sorose ir avižose), bulvėse, burokėliuose ir kituose šakniavaisiuose.

Geriant vaistus privalu žinoti

Kai kurie vaistai, reaguodami su maistu, gėrimais ar kitais vaistais, gali ne tik sumažinti gydomąjį poveikį, bet ir sukelti sunkių sveikatos sutrikimų. Tarp pavojingųjų produktų gali būti ir jūsų labai mėgstamų.

Pienas. Šis produktas sutrikdo kai kurių vaistų (pavyzdžiui, geležies preparatų) pasisavinimą. Todėl jo produktų reikėtų vartoti ne vėliau kaip likus dviem valandoms iki vaistų vartojimo ir ne anksčiau nei po dviejų valandų jų išgėrus.

Produktai, kuriuose yra folio rūgšties. Ši rūgštis slopina traukulius malšinančių vaistų poveikį. Jos yra kepenėlėse, riešutuose, apelsinuose.

Greipfrutų sultys. Jų negalima gerti vartojant kai kuriuos vaistus (kalcio kanalų blokatorius). Šiose sultyse esančios medžiagos (bioflavonoidai) gali sustiprinti vaistų poveikį.

Sūrus maistas. Toks neturėtų būti vartojamas su šlapimą varančiais vaistais, nes gali padidėti arterinis kraujospūdis, atsirasti tinimų.

Geriausia užgerti vandeniu. Jei rašoma, kad vaistus reikia užgerti nedideliu kiekiu, tinka bet koks gėrimas (arbata, kisielius), bet geriausia vis dėlto vanduo. Dviejų trijų gurkšnių mažoka. Kad tabletė ar piliulė neprikibtų prie stemplės, o nukeliautų į skrandį, vaistus patariama užgerti puse stiklinės vandens. Žinoma, jei vaisto informaciniame lapelyje nenurodyta kitaip.

! Dažnai kyla klausimas, ar reikia vaikui sirupą nuo temperatūros užgerti vandeniu. Kuo daugiau vaikas gers, tuo geriau, nes turint temperatūros reikia gerti daug skysčių.