"Veido" archyvas

Dėl duobių keliuose šiemet jau apgadinta beveik 500 automobilių, kai per visus praėjusius metus jų būta kiek daugiau nei 600. Atrodo, šie metai bus rekordiniai, nes duobių sezonas baigsis tik gegužę.

Po sniegingos, šaltos ir ilgai trukusios žiemos mūsų šalies kelių būklė labai prasta. Itin niūrus vaizdas – didžiuosiuose šalies miestuose. “Daug, labai daug duobių. Kai kur net dvigubai daugiau nei pernai. Panaši situacija Vilniuje buvo gal prieš kokius penkiolika metų”, – sakė sostinės keliais besirūpinančios bendrovės “Grinda” technikos direktorius Vladimiras Grosmanas.

Kur kas konkretesnius duomenis pateikė Kauno ir Klaipėdos savivaldybės. Pernai laikinojoje sostinėje didelių, avarinių duobių plotas sudarė apie 500, o šiemet – net 1000 kvadratinių metrų. Nesunku suskaičiuoti, kad Kaune didelių, automobilius stipriai apgadinančių duobių skaičius padvigubėjo. Beveik dukart daugiau duobių atsirado ir uostamiestyje. Klaipėdos savivaldybės duomenimis per praėjusią žiemą buvo suremontuota 360, o šią žiemą – jau 570 kvadratinių metrų duobių.

O štai Kaune po detalaus gatvių patikrinimo paaiškėjo, kad laikinosios sostinės kelius reikia remontuoti iš esmės. Taip yra todėl, kad prieš kelis dešimtmečius tiestų gatvių asfaltas neatlaiko šiandieninio mašinų srauto. Tarsi to būtų maža, kelius tiesę darbininkai dar išvogė iš nemažai įvairių tiesimui būtinų medžiagų: po asfalto danga trūksta skaldos, o vietomis visiškai nėra ir pasmėlio sluoksnio. “Čia kaip suplyšę džinsai. Šiek tiek palopai, o skylės vis tiek išlenda.

Suplanuota remontuoti apie 12 gatvių, bet bus atliktas tik 5–6 gatvių kapitalinis atnaujinimas”, – sakė Kauno miesto savivaldybės miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Žala vienai mašinai – net 33 tūkstančiai litų

Savivaldybėms antrina ir draudimo bendrovės. Per visus praėjusius metus dėl duobių keliuose automobilius apgadino 637 vairuotojai. Šiemet iki kovo vidurio jau užfiksuoti 469 tokie įvykiai. Šis skaičius dar tikrai augs, nes duobių sezonas baigsis tik balandžio pabaigoje ar net gegužės pradžioje.

Įdomu tai, kad nors apgadintų automobilių skaičius ir didėja, išmokamų žalų vidurkis mažėja. Taip, anot draudimo bendrovių, yra todėl, kad dėl krizės pastaraisiais metais buvo nupirkta gerokai mažiau naujų automobilių, o remonto darbų įkainiai yra gerokai sumažėję. Pavyzdžiui, per pastaruosius trejus metus vidutinės žalos dydis sumažėjo maždaug nuo 2086 iki 1454 Lt.

Tačiau pasitaiko atvejų, kai draudimo bendrovėms už duobėse apgadintus automobilius tenka pakloti išties įspūdingas sumas. “Seesam Lietuva” šiemet vienam klientui jau išmokėjo 7 tūkst. Lt. Tiek bendrovei teko atseikėti už duobėse sugadintus visus keturis 2008 metų laidos VW Tiguan ratus. “PZU Lietuva” pernai vienam vairuotojui išmokėjo 26 tūkst. Lt. Tiek kainavo 2003 metų gamybos VW Touareg važiuoklės ir priekinio buferio remontas.

Rekordinė mūsų šalies draudimo išmoka yra dar įspūdingesnė – net 33 tūkst. Lt. Tokią didelę pinigų sumą “Lietuvos draudimui” teko išmokėti už stipriai apgadintą 2008 metų Subaru Forester automobilį. Pasirodo, pernai šio SUV vairuotojas įvažiavo į balą, kurioje buvo didžiulė duobė. To pakako, kad vanduo užlietų visą variklio skyrių. Galbūt po šio itin duobėtais keliais nusėto pavasario bus sumuštas ir šis rekordas? Mes, žinoma, to nelinkėtume niekam.

Foto:
Kol vidutinė paros temperatūra nepasieks 5 laipsnių šilumos, kelininkai duobes kelyje aplopys tik laikinai. Geresnių kelių ir mažiau duobių galime tikėtis ne anksčiau kaip balandžio viduryje ar pabaigoje. Iki to laiko keliuose reikia būti atidesniais

Įlėkėte į duobę, bet neturite kasko draudimo

Savivaldybė arba kelininkai prieš kiekvieną didesnę duobę privalo pastatyti apie tykantį pavojų įspėjančius ženklus: gaireles ar ženklą “Kelio nelygumas”. Jei vairuotojas yra tikras, kad duobės pastebėti ir apvažiuoti buvo neįmanoma ir nebuvo apie tai įspėjančių ženklų, drąsiai gali kviesti policijos ekipažą.

Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai privalo sudaryti įvykio schemą, išmatuoti duobės gylį ir tiksliai nurodyti įvykio vietą. Jums savo ruožtu derėtų pasirūpinti bent keliomis įvykio vietos ir apgadintos automobilio dalies nuotraukomis.

Turėdami tokią medžiagą drąsiai kreipkitės į vietos savivaldybę arba kelią prižiūrinčią bendrovę. Jie privalo atlyginti patirtą žalą. Dauguma kelininkų tai padaro gera valia – be teismo įsikišimo. Vis dėlto neretai ginčą be teismo išspręsti nepavyksta. Tada belieka apsišarvuoti geležine kantrybe ir susirasti patyrusį advokatą – ypač jei nuostoliai tikrai dideli.

Ką daryti įvažiavus į duobę

Jeigu įlėkėte į duobę, kurios negalėjote pastebėti ir išvengti, nerimauti tikrai neverta. Jūsų patirtus nuostolius privalo atlyginti draudimo bendrovė (jei automobilis apdraustas kasko draudimu), vietos savivaldybė arba kelininkai. Mes patarsime ką tokiu atveju reikia daryti.

Jei turite kasko draudimą

1. Iškvieskite policijos pareigūnus. Jie turi sudaryti įvykio schemą, išmatuoti duobės gylį, užfiksuoti tikslią įvykio vietą.

2. Padarykite keletą įvykio vietos ir apgadinto automobilio nuotraukų. Galima ir mobiliuoju telefonu.

3. Per tris dienas nuo įvykio būtina pranešti draudimo bendrovei.

4. Draudimo bendrovė jums atlygins žalą, o pati patirtus nuostolius išsireikalaus iš savivaldybės arba kelininkų.

Jei kasko draudimo neturite

1. Iškvieskite policijos pareigūnus. Jie turi sudaryti įvykio schemą, išmatuoti duobės gylį, užfiksuoti tikslią įvykio vietą.

2. Padarykite keletą įvykio vietos ir apgadinto automobilio nuotraukų. Galima ir mobiliuoju telefonu.

3. Su pretenzija ir policijos įvykio schema kreipkitės į savivaldybę arba kelininkus. Jie privalo ir dažniausiai geranoriškai atlygina akivaizdžius iki kelių tūkstančių litų siekiančius nuostolius.

4. Jei kelininkai ar savivaldybė atsisako apmokėti patirtus nuostolius, samdykite advokatą ir kreipkitės į teismą.