Dirbant tokiame neeiliniame objekte kaip diplomatinė šalies atstovybė smulkmenų nebūna, patikino ką tik naują Lietuvos ambasados pastatą Londone šeimininkams užleidę Panevėžio statybos tresto (PST) specialistai. Už tūkstančio kilometrų nuo Lietuvos metus jų vykdytos rekonstrukcijos darbus sunkino statybinių medžiagų bei darbuotojų logistikos problemos, galvos skausmą kėlė ir skirtingi šalių įstatymai.

Lietuvos ambasados Londone rekonstravimo darbų sutartį pasirašę didžiausios Lietuvos statybos įmonės Panevėžio statybų tresto projektų vadovai nesitikėjo, kad pirmiausia teks užsiimti projekto derinimu su atsakingomis Vestminsterio institucijomis. Būtent šiame rajone dar 2007 metais buvo įsigytas erdvus maždaug 1,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto 5 aukštų Lietuvos ambasados pastatas, kuriame pritaikymo naujoms reikmėms darbai prasidėjo tik praėjusių metų rudenį. Lietuviai projekte privalėjo suderinti Didžiosios Britanijos ir Lietuvos standartus, iš esmės skirtingas Lietuvos technines ir britų saugos bei ventiliacijos taisykles. Taip pat turėjo būti užtikrinta, kad remonto darbai atitiktų Lietuvos viešųjų pirkimų įstatymą ir NATO valstybėms narėms privalomus specialius saugumo standartus.

Taigi iš anksto pagal Lietuvoje galiojančias normas bei standartus parengtą techninį pastato rekonstrukcijos projektą teko koreguoti. „Neplanuotas derinimo etapas užėmė šiek tiek laiko ir pareikalavo papildomų išteklių“, – pripažino PST projektų vadovas Tomas Gesevičius. Prasidėjus statybų darbams teko nuolat konsultuotis su Vestminsterio savivaldybės atstovais bei priešgaisrinėmis tarnybomis, kurių reikalavimai griežtesni nei Lietuvoje.

Po Antrojo pasaulinio karo iškilęs pastatas pastarąjį kartą buvo rekonstruotas 1984 metais, bet nebuvo labai apleistas, nes pastatytas iš itin kokybiškų medžiagų, turi betonines perdangas, pasakojo T. Gesevičius. Prieš 27 metus, kaip ir dabartinės rekonstrukcijos metu, buvo iš esmės pertvarkytas pastato vidus, tačiau išsaugotas istorinis fasadas.

Įmonės Jungtinių architektų dirbtuvių specialistai pasirūpino išsaugoti ne tik fasadą, bet ir interjero elementus, sukurtus, matyt, 1984 metais rekonstruojant pastatą.