Lietuva vadinama krepšinio šalimi, tačiau greta populiariausios sporto šakos visada yra keletas kitų, kurių aktualijomis domisi visa valstybė. „

Veidas“ pasidomėjo, kurios sporto šakos artimiausiais metais gali pasitraukti į šešėlį, o kurios – nušvisti naujomis spalvomis.

Sportininkai labai dažnai vadinami geriausiais savo šalies ambasadoriais. Be to, jie skatina patriotizmą ir įkvepia jaunimą sportuoti. Sporto specialistai pastaraisiais metais nuolat skambina pavojaus varpais, kad vaikai vis mažiau juda, jų sveikata prastėja. O kas geriausiai skatina vaikus rinktis aktyvų gyvenimo būdą? Be abejo, motyvuojantys pavyzdžiai. Jei vaikas mato, kad sportuoja tėvai, jei vedasi jį į varžybas, jam tai bus nemažas įkvėpimo šaltinis. Galutinius bajerus sulaužo ryškiai matomos profesionalų pergalės.

„EuroBasket 2011“ įkvėpė rinktis krepšinį

Nėra geresnio paskatinimo vaikui pradėti lankyti krepšinio treniruotes, nei savo akimis pamatyta Lietuvos rinktinės pergalė. Lietuvoje krepšiniui papildomos reklamos nereikia, tačiau praūžęs Europos čempionatas vis tiek sukėlė naują susidomėjimo šiuo sportu bangą. Visos jaunuosius krepšininkus ugdančios įstaigos sulaukė daug didesnio naujokų antplūdžio nei ankstesniais metais. Štai Arvydo Sabonio krepšinio centras Kaune treniruotes lankyti norinčių vaikų sulaukė net dvigubai daugiau nei pernai.
„Būsi kaip Linas Kleiza! Mesi diską kaip Virgilijus Alekna! Žaisi futbolą kaip Marius Stankevičius!“ – geresnio paskatinimo sporto naujokams tiesiog negali būti. Tokios asmenybės yra kelrodės žvaigždės savo atstovaujamai sporto šakai. Kuo aukščiau kyla sportininko žvaigždė, tuo didesnį valstybės finansavimą gauna tos sporto šakos federacija, tuo daugiau vaikų nori lankyti būtent jos treniruotes.
Deja, pastovumu šioje srityje Lietuvoje gali pasigirti tik krepšinis. Futbolą gelbsti užsienio žvaigždžių populiarumas ir garsių kitų šalių klubų mačų transliacijos per televiziją. Kitų sporto šakų atstovai gali tvirtinti, kad sėkmė yra labai įnoringa paukštė.

Karalienė liks be karaliaus?

Bene didžiausia krizė, jei kalbėtume apie pirmo ryškumo žvaigždžių turėjimą, po nepriklausomybės atkūrimo netrukus gali ištikti sporto karalienę lengvąją atletiką. V.Aleknos žvaigždė po truputį leidžiasi, Živilė Balčiūnaitė diskvalifikuota dėl dopingo vartojimo, Austra Skujytė jau nepriskiriama prie septynkovės varžybų favoričių, nors dėl apdovanojimų kovoja visada. Apie kitus Lietuvos lengvosios atletikos lyderius – Liną Grinčikaitę, Darių Draudvilą, Eglę Balčiūnaitę kol kas galima kalbėti tik kaip apie kylančias žvaigždes.
Sudėtingos padėties iliustracija galima laikyti ir televiziją. Anksčiau Europos ir pasaulio lengvosios atletikos čempionatai buvo tiesiog privalomi nacionalinio transliuotojo programoje, buvo užsakomos išskirtinės disko metimo varžybų transliacijos, kad lietuviams per V.Aleknos pasirodymus nereikėtų žiūrėti į tuo metu stadione bėgančius ar į aukštį šokančius sportininkus. Buvo tiesiog neįsivaizduojama, kad didžiausia lengvosios atletikos metų šventė nebūtų transliuojama Lietuvoje. Deja, pastaruosius dvejus metus būtent taip ir yra.
2010-aiaisis Lietuvos televizija atsisakė planų įsigyti Europos čempionato transliacijų teises, o vienas jos vadovų Rimvydas Paleckis nedvejodamas kaip vieną priežasčių nurodė pernelyg mažas mūsų sportininkų galimybes kovoti dėl aukščiausių vietų. Šiemet pasaulio lengvosios atletikos čempionatas per mūsų televizijas taip pat nerodytas. Esą dėl to, kad iš dalies sutapo su Europos krepšinio čempionatu.
Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva vis dėlto nesutinka, kad jos sporto šakai gresia krizė: „Mūsų kelrodė žvaigždė, lengvosios atletikos veidas vis tiek yra V.Alekna. Jis treniruojasi ir Londone kovos dėl medalio. Dar sunku pasakyti, kas galėtų užimti V.Aleknos, kaip Lietuvos lengvosios atletikos simbolio, vietą po olimpinių žaidynių. Yra keletas kandidatų, nenorėčiau išskirti kurio nors vieno.“
Pašnekovė puikiai vertina jaunąją kartą ir atkreipia dėmesį į universiados vicečempionais šiemet tapusius sprinterį Rytį Sakalauską bei šuolininkę į aukštį Airinę Palšytę. Abu jie per pasaulines studentų žaidynes pasiekė Lietuvos rekordus.
LLAF generalinė sekretorė tikina, kad pastarųjų metų olimpinių, Europos ir pasaulio čempionų titulų stygius nenumalšino vaikų noro lankyti lengvosios atletikos treniruotes. „Vaikų yra daug, tik neturime kur jų visų pakviesti sportuoti, – dėl bazių stygiaus apgailestauja N.Medvedeva. – Vaikų lengvosios atletikos treniruotėse daugėja, Vilniuje ir Kaune jie net netelpa į mūsų grupes.“

Įpėdinių paieškos

Permainos ir šiuolaikinėje penkiakovėje. Anksčiau prieš bet kokias varžybas Lietuva buvo rami – Andrejus Zadneprovskis ir Edvinas Krungolcas bent vieną medalį būtinai parveš. Tačiau A.Zadneprovskio karjerą nutraukė traumos, o E.Krungolcui šis sezonas buvo nesėkmingas. Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės veidu galėjusi tapti Donata Rimšaitė dabar vilki Rusijos rinktinės sportinį kostiumą.
Penkiakovės estafetę ateityje turėtų perimti Justinas Kinderis ir Laura Asadauskaitė, tačiau kol kas neaišku, ar jie pajėgs tapti tokiais pergalių garantais, kokie buvo A.Zadneprovskis ir E.Krungolcas.
O štai sunkiojoje atletikoje tebevyksta Ramūno Vyšniausko įpėdinio paieškos.

Nauji lyderiai

Regis, neseniai kiekvienas lietuvis, prižadintas vidury nakties, būtų galėjęs pasakyti, kad geriausios Lietuvos dviratininkės yra Edita Pučinskaitė, Diana Žiliūtė bei seserys Rasa ir Jolanta Polikevičiūtės. Niekam nereikėjo aiškinti, ir kas yra Raimondas Rumšas. Šie dviratininkai per visas plento dviračių varžybas kovojo dėl aukščiausių vietų.
Lietuvos dviračių sporte apsisuko tam tikras ratas ir į pirmą vietą sugrįžta trekas. Dabar didžiausia pedalus minanti Lietuvos sporto žvaigždė yra būtent šios dviračių sporto šakos atstovė Simona Krupeckaitė. Galima sakyti, kad geriausia 2010 m. Lietuvos sportininkė tvirtai artėja prie to statuso, kurį Lietuvoje turėjo Seulo olimpinių žaidynių treko čempionai Gintautas Umaras ir Artūras Kasputis.
Panaši metamorfozė įvyko ir baidarių bei kanojų irklavimo srityje. Pastarąjį dešimtmetį visa šalis žinojo tik du šios sporto šakos lyderius – baidarininkus Egidijų Balčiūną ir Alvydą Duonėlą. Kanojininkus visi buvo tarsi užmiršę. Dabar E.Balčiūnas ir A.Duonėla dar bando atrasti vietos benuvažiuojančiame didžiojo sporto traukinyje, o į pirmąsias pozicijas įsiveržė kanojininkai Jevgenijus Šuklinas, Raimundas Labuckas ir Tomas Gadeikis.

Įsiminkite M.Griškonį!

2000-aisiais prieš Sidnėjaus olimpines žaidynes mažai tautiečių buvo girdėję apie Dainą Gudzinevičiūtę. Po žaidynių šaulė tapo viena didžiausių šalies sporto žvaigždžių. 2008-aisiais toks pat likimas ištiko buriuotoją Gintarę Volungevičiūtę-Scheidt.
Pagrindiniu kandidatu į analogiškus 2012-ųjų atradimus šiuo metu galima būtų vadinti irkluotoją Mindaugą Griškonį. Su sportu susiję žmonės gali prieštarauti tokiam įvertinimui, nes irkluotojas šiemet jau antrą kartą tapo Europos čempionu. Tačiau ar daug kas 2000-aisiais žinojo, kad D.Gudzinevičiūtė dar 1989 m. buvo tapusi pasaulio čempione? Mūsų šalyje tikras sporto žvaigždes kuria tik olimpinės pergalės, o M.Griškonis kitąmet Londone bus vienas didžiausių savo rungties favoritų.
Akademinis irklavimas Lietuvoje turi labai senas tradicijas, tačiau po 2000-ųjų Sidnėjuje Kristinos Poplavskajos ir Birutės Šakickienės iškovotų bronzos medalių šios sporto šakos atstovai ilgai neturėjo kuo pasidžiaugti. Į buvusias aukštumas irklavimą grąžino M.Griškonis.
Netikėtai Europos irklavimo čempionais šiemet tapo ir porinę dvivietę irklavę Saulius Ritteris bei Rolandas Maščinskas, tačiau jiems dar reikės įrodyti, ar gali į tokias pozicijas pretenduoti nuolat ir konkuruoti su M.Griškoniu dėl Lietuvos irklavimo simbolio vardo.
Ar Lietuvos irklavimo federacija (LIF) pajuto M.Griškonio pergalių rezultatus? „Efektas labai didelis, – džiaugiasi LIF generalinė sekretorė Inga Okulevičienė. – Anksčiau mums visada trūkdavo inventoriaus. Mindaugo dėka atsirado daugiau rėmėjų, gamintojai daro didesnes nuolaidas. Tik bėda, kad to inventoriaus dabar neturime kur dėti, labai trūksta bazių. Nauja M.Griškonio valtis kainuoja 30 tūkst. Lt, tokios bet kur nenumesi.“
Pasak LIF vadovės, norinčių lankyti irklavimo treniruotes vaikų niekada netrūko, juo labiau kad šį sportą žmonėms labai rekomenduoja ir medikai. „Tačiau Mindaugo indėlis ir čia tikrai juntamas, – teigia I.Okulevičienė. – Jo pergalės paskatina, priverčia atsigręžti į šį sportą daugiau žmonių. Jos rodo, kad įdėtas darbas atsiperka, po ilgo ir nuoseklaus darbo būna rezultatai.“

Londono olimpinėse žaidynėse planuojamos vietos
(pagal 2010 m. spalio 28 d. LTOK patvirtintą sąrašą)

Sportininkas    Planuojamos vietos

Baidarių ir kanojų irklavimas
J.Šuklinas    3–9
R.Labuckas ir T.Gadeikis    4–9
E.Balčiūnas    4–9
A.Duonėla    8–12

Buriavimas
G.Volungevičiūtė-Scheidt    1–8

Dviračių sportas
S.Krupeckaitė    1–6
G.Gaivenytė    1–6
V.Sereikaitė    4–8
R.Leleivytė    4–8
K.Sosna    4–8

Graikų ir romėnų imtynės
M.Ežerskis    5–8
A.Kazakevičius    5–8
M.Mizgaitis    3–8
E.Venckaitis    5–10
V.Venckaitis    8–12

Lengvoji atletika
V.Alekna    1–6
A.Skujytė    6–12
D.Draudvila    6–12
L.Grinčikaitė    8–16

Irklavimas
M.Griškonis    4–8
Krepšinis
Vyrų rinktinė    1–6

Plaukimas
G.Titenis    4–8
V.Janušaitis    4–8

Stalo tenisas
R.Paškauskienė    9–16

Sunkioji atletika
A.Didžbalis    4–8
R.Vyšniauskas    4–8

Šaudymas
D.Gudzinevičiūtė    4–8

Šiuolaikinė penkiakovė
E.Krungolcas    1–10
J.Kinderis    3–8
L.Asadauskaitė    4–10