Baltijos jūros dujotiekis „Nord Stream“ yra draugiškesnis aplinkai ir turi mažesnį poveikį Baltijos jūros ekosistemai, nei buvo prognozuota. Tai rodo pirmieji aplinkos monitoringo duomenys, kuriuos „Nord Stream“ renka nuo vamzdyno tiesimo darbų pradžios.

„Mūsų išankstinės prognozės buvo pakankamai konservatyvios ir numatė, kad vamzdyno poveikis jūros ekosistemai bus mažareikšmis, trumpalaikis ir tik  vietinio pobūdžio.

Džiaugiamės matydami pirmuosius duomenis, kurie liudija, jog tiesimo darbų poveikis yra netgi mažesnis, nei prognozuota, – džiaugėsi „Nord Stream“ aplinkosaugos komandos vadovas Bruno Haelg. – Žinoma, mes toliau seksime įvairius rodiklius ir ateityje rinksime duomenis moksliniams tyrimams, tai bus tiek tiesiant antrąją vamzdyno liniją, ir dar penkerius metus pradėjus jį naudoti. Aplinkosaugos ir dujotiekio tiesimo technologine prasme sudėtingiausios vietovės yra „Natura 2000” teritorijos ir Suomijos įlanka. Joje vietomis dugno reljefas yra labai nelygus, čia taip pat yra nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo laikų nuskendusių šaudmenų, teko pašalinti minų – tai mes padarėme pagal aukščiausius įmanomus standartus, kurie žymiai modernesni. Jį turi Baltijos  jūroje dislokuotas  karinis laivynas.

P. S. Sąjūdžio laikais turėjau tokį lipduką “Tik nereikia mūsų gąsdinti”. Taigi, gerbiami politikai, prašome nebauginti žmonių. Mat “Nord Steam” linija eina 100 km atstumu nuo mūsų teritorinių vandenų. Taigi… mūsų šis projektas visiškai neliečia.

Žvelgiantiems giliau – artimiausiu metu skyrelyje “Technologijos”