Taip, be abejo. Cia nera klausimas ARBA_ARBA, cia klausima IR_IR. Esme ta, kad tevams nerupi (ir neturi rupeti) kazkokios abstrakcios kartos ugdymas, jiems svarbu kad JU VAIKAS ismoktu gyventi aplinkoje, ir kad jam viskas gerai klotusi. O aplinka sterili nebus – ir mes jos nesuformuosime tokios, apie kokia svaigsta visokios leftistines poniutes. Todel kartais vaikysteje issimusti viena danti sveika – tai apsaugos nuo visu dantu ismusimo suaugus (perkeltine prasme – jei kam neaisku).
Gi dabar bandoma formuoti stereotipine reakcija: jei kas – bek skustis, ieskok stipresniojo uzuovejos. Gal but trumpuoju laikotarpiu tai ir suveikia – nors irgi kazin (is skundiko bus dar labiau tyciojamasi – jei ne dar blogiau). Bet finale to pasekoje susiformuoja visiskai infantilus asmuo, pajegus gyventi tik siltnamio salygomis. O tokiu infantilu sankaupa vadinasi visuomene…
Kita vertus, auginant vaika visada jo aplinkoje atsiras vienas ar kitas individas, kuris visas jusu teorijas patikrins praktikoje ir parodys: vertybes vertos tik tiek,kiek yra galimybiu uz jas pakovoti. Deja, visame Europos kontekste matome: apie vertybes daugiau kalbama, negu jomis vadovaujamasi. Net politiskai korektiska naujakalbe atsirado – kad tik neduok Dieve nebutu panasu i patycas.

“O jei iš tavęs tyčiojasi tai yra ženklas, kad pats to nesustabdysi”.

Stai su tuo is principo nesutinku. Esme ne kaip sustabdyti – o kaip padaryti, kad jos neprasidetu. O kad neprasidetu – vaikas turi spinduliuoti i aplinka: “nepradek”. O ismokti sito negalima kazkokiais aktorinio paruosimo metodais 0 tam reikalinga ta vidine “serdis”, kuri pasireiskia visame kame: zvilgsnyje, balse, kuno kalboje. O tam reikia, kad vaikas nuo mazens butu pratinamas jausti savo verte ir pasitiketi savimi. Nebutinai jis turi buti koks boksininkas – mano klaseje buvo toks akiniuotas “profesoriukas” kuri visi klases museikos labai gerbe. O uzpakali sparde jie dideliam ir fiziskai stipriam, an kurio kaktos buvp parasyta: AS AUKA.