Rugpjūtis baigiasi. Laukia naujas sezonas, naujos kainos. Ir kasdien – tarsi vėl vis nauji mūsų pastebėjimai, kad vėjai piniginėje, savo greičiu, rodos, jau seniai pralenkę tuos per baisiausius škvalus siaučiančius, tik vis stiprėja.

Tokios vasaros kaip ši jau seniai nebuvo. Ji ne tik neįprastais karščiais stebino ir ledų bei gaivinamųjų gėrimų pardavimą didino, bet ir gana aiškiai parodė, kokie nesaugūs esame.

Pirmąjį rugpjūčio savaitgalį praūžusios audros padarytų nuostolių visiškai tiksliai suskaičiuoti nelabai ir įmanoma – juk niekaip neįvertinsi virstančių medžių nusineštų žmonių gyvybių. Dabar aišku tiek, kad turto suniokota už gerokai daugiau nei 20 mln. Lt. Bet draudikai jau pranešė: kompensuota žala sudarys vos 6,3 mln. Lt. Vadinasi, nebuvo apdrausta nė trečioji vėjo, žaibų ir lietaus nuniokoto turto dalis. Gerai, kad yra Vyriausybės rezervo fondas – visuomenė girdėjo valdžios pažadus ir nukentėjusieji gali tikėtis, kad bent nuplėštus stogus pavyks vėl užsidengti. Ir dar tikėtis, kad nieko panašaus nepasikartos. Bet ar teisinga visą atsakomybę sukrauti vilčiai?

Toks galingas škvalas buvo labai netikėtas. Išties seniai Lietuvoje regėtas toks gamtos šėlsmas. Betgi mes tikrai žinome, kad negyvename po stikliniu gaubtu, kuris nuo vėjų ir lietaus apsaugo. Be to, net jei ir gyventume, kas nors imtų, gerai pakratytų, kaip tą žaislą statulėlę, ir pakilęs “sniegas” visą žemę vėl storu sluoksniu nuklotų.

Kas tada būtų? Tikriausiai gyventume toliau, kaip ir dabar. Laikui bėgant žmonės vėtrų padarytas žaizdas apsigydys, namus susitvarkys. Bet ar padarys kas nors ką nors, kad ateityje panašūs įvykiai nebebūtų tokie skausmingi? Ar ko nors iš šios vasaros įvykių pasimokysime? Kad yra ko mokytis, abejonių nekyla. Klimatologai nė nebando raminti: ateityje panašių stichijų sulauksime tik daugiau, jos gali sunaikinti ir dar daugiau turto. Taigi ir po daugelio žmonių pinigines dar stipresniu viesulu prasisukti.

Kaip parodė šį pavasarį atlikti tyrimai, santaupų, iš kurių galėtų išgyventi ilgiau nei savaitę, neturi daugiau nei penktadalis Lietuvos gyventojų. Galime tik įsivaizduoti, kokia našta žmonių, priverstų kasdien jaudintis dėl to, kaip išgyventi, pečius užgriūtų tokia nelaimė, kaip sunaikintas jų turimas turtas. Kad būtų vaizdžiau, įsivaizduokite, jog nepataikote galvos padėti ant pagalvės ir žnektelite ant kieto betono.

Finansinių pagalvių, juodos dienos rezervų, lėšų nenumatytiems atvejams – galime vadinti kaip norime, esmės tai nekeičia – deja, daugelis neturime. O juk tai, kaip ir draudimas, iš esmės yra pati paprasčiausia, bet svarbiausia finansinio saugumo užtikrinimo priemonė.

Sakysite, lengva čia pamokslauti, taip tiesiai šviesiai ir nepatariant, kaip tas finansines pagalves iškedenti taip, kad jokių sukrėtimų netektų patirti. Bet pakalbėkime apie tai tuomet, kai po poros mėnesių, prisiminę, kad turimas automobilio apavas dar vienos žiemos neatlaikys, skubėsite į padangų parduotuvę ar servisą ir atsimušite į, gali pasirodyti, dar neregėtas kainas. Arba tuomet, kai kitą vasarą blaškysitės po parduotuves ir niekaip nerasite bet kokio prietaiso, kuris padėtų bent šiek tiek atsivėsinti. Ir visa tai – dėl tos pačios vienintelės priežasties: toks “laiku” susirūpinęs ir senolių išmintį apie rogių ruošimą vasarą pamiršęs būsite tikrai ne vienas.

Žinoma, absoliutinti negalima. Tačiau faktas yra tas, kad rugpjūtis su visomis vasariškomis nuolaidomis jau baigiasi, po kelių dienų – ruduo, tad pats laikas pakilti iš šilto ir patogaus užsimiršimo. Nespėsime nė pajusti, kaip dėl mokslo metų pradžios padidėjusias išlaidas pakeis kitos: šiltesniems drabužiams, žieminiams batams. Ir šildymo sezonas netruks ateiti. Abejonių, ar verta jam ruoštis, neliks, jei tik prisiminsite praėjusią itin šaltą žiemą. Nežinia, ką atsineš ši, bet gamta, be jokios abejonės, už žmogų vaizduotės turi daugiau, tad tikėtis galime visko.

Kad ir kaip ten būtų, šioje žemėje gyvename ne pirmus metus ir sezonų kaitą matėme jau ne vieną. Be to, bent teoriškai žinome, kas blogesnio čia gali nutikti: pakilti kainos, praūžti vėtros, galime susižeisti, prarasti pajamas ir t.t. Telieka paklausti: kurie iš mūsų esame tam bent šiek tiek pasirengę jau dabar?