"Veido" archyvas

Mano buvęs draugas siunčia man grasinančio ir šantažuojančio pobūdžio žinutes, gąsdina mano tėvus, jog susidoros su manimi, jeigu aš su juo nebesusitikinėsiu. Kaip turiu elgtis? – domisi Ingrida Š. iš Panevėžio.

Įstatymai numato, kad už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, arba žmogaus terorizavimą kaltininkas atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas (Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 167 str. 1 d. ir 145 str. 3 d.). Gavus nukentėjusiojo skundą, ikiteisminis tyrimas tuoj pat pradedamas ir apie tai pranešama skundą padavusiam asmeniui.

Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali tik tuo atveju, kai skunde (pareiškime) nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi, ar yra aiškios aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Tokiu atveju prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą, kurio nuorašas išsiunčiamas skundą padavusiam asmeniui.

LR Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (145 str. 1 d.), taip pat – už žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, arba sistemingą žmogaus bauginimą naudojant psichinę prievartą (145 str. 2 d).