„Gitara brazdinu lyg prie laužo sėdėdamas“, – kuklindamasis sako aktorius, muzikantas Ainis Storpirštis, kuris jau rytoj, spalio 17 dieną, 19 valandą, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje pasirodys autoriniame koncerte su grupe „Vandenynas“. Koncerte taip pat dalyvaus ir lenkų muzikantas Michal Łanuszka, kuris savo muzikiniais gabumais pasitiki kur kas labiau ir teigia, kad autoriniu koncertu sudrebins susirinkusią publiką.

Kielce, Lenkijoje gimęs dainininkas baigė Valstybinę Aukštąją teatro mokyklą Krokuvoje, taip pat muzikos mokyklą, klasikinės gitaros specialybę. Septynerius metus dirba RMF Classic radijuje. M. Łanuszka užaugo su Paul McCartney ir Seweryn Krajewski muzika. Nepaisant šių dienų muzikos tendencijų, muzikantas tiki, jog dainos galia slypi melodijoje.
Šiam koncertui muzikantas su grupe jau pradėjo ruoštis ir išdavė paslaptį, jog nustebins publiką. M. Łanuszka net neabejoja, kad Šv. Kotrynos bažnyčia per jo koncertą bus sausakimša.
Dainuojamosios poezijos gerbėjai jau spėjo prisijaukinti po penkiolikos metų į sceną sugrįžusių Storpirčių – tėvo ir sūnaus duetą. Ainis prisipažino, jog žengti šį žingsnį ir vėl grįžti į sceną jam pasiūlė tėtis ir iš pradžių buvo šiek tiek nedrąsu: „Dėl šio sprendimo dvejojau, galvojau, jog tai bus labai didelis žingsnis atgal, tačiau kuo toliau, tuo labiau šiuo sprendimu džiaugiuosi. Kaip tėvas ir sūnus per  repeticijas mes labai suartėjome.“ Ainio ir tėčio koncertuose skamba abiejų kūrybos dainos ir muzikantas papasakojo, jog dėl to dažnai kyla diskusijų: „Diskusijų tikrai kyla. Daug dainų dar neskamba taip, kaip aš ir tėtis norėtume, kad skambėtų. Tam reikia įdirbio, nes nesu stiprus muzikantas – man geriau sekasi dainuoti, groti pianinu, bet gitara brazdinu lyg prie laužo sėdėčiau. Dėl to šiek tiek kompleksuoju, bet ir tą galima patobulinti. Daug ką reikia atidirbti, o tam reikia daug laiko. Žmonėms su profesionaliu muzikiniu išsilavinimu pakeisti dainos struktūrą ir skambesį yra vienas juokas, o man, nebaigusiam muzikos mokyklos, tai yra daug sudėtingiau.“
A. Storpirštis plačiajai publikai yra žinomas ne tik kaip dainuojamosios poezijos atlikėjas, bet ir kaip grupės „Suicide DJs“ narys ir judėjimo „No theatre“ aktorius, kuriam sunku išskirti, kas pirmauja jo gyvenime – teatras ar muzika.
„Kadangi yra nemažai spektaklių, kuriuose vaidinu, teatras pirmauja pagal skiriamą laiką, kurį atima repeticijos. Teatras – kūrybinis darbas, paremtas bendradarbiavimu. Jis suteikia daugybę gražių akimirkų, bet tuo pačiu daug atima. Muzika mane lydėjo nuo pat vaikystės ir, kai ji dingsta iš mano gyvenimo, mane apninka depresija. Pagal skiriamą laiką mano gyvenime tikrai pirmauja teatras, bet, tiek teatro, tiek muzikos negalėčiau ir nenorėčiau atsisakyti.“
Kalbėdamas apie dainuojamosios poezijos festivalį „Tai – aš“, Ainis pripažino, jog tai nėra jo festivalis: „Neprisidėjau prie organizavimo, vadybos, o visada būdavau tik dalyvis. Šiame festivalyje visada dalyvaudavau, galbūt dėl to jis man yra artimas. Iš tėčio sužinojau, kad šis festivalis yra didžiausias Pabaltijo šalyse. Kuo toliau, tuo labiau jį vertinu. Ypatingai dabar, kai Lietuva tapo festivalių šalimi, ir kiekvieną savaitgalį vyksta vis naujas festivalis. Taip pat man patinka dainuojamosios poezijos žanras. Jis nėra bukas.“ Dainuojamosios poezijos žanras, Ainio manymu, Lietuvoje ne tik gyvuoja, bet vis populiarėja. „Iš vienos pusės tai keista, o iš kitos – ne. Keista dėl to, jog atsirado daug abejotinos kokybės šio žanro puoselėtojų, kurie gali dainuojamosios poezijos vardą pagadinti. Tačiau egzistuoja ir nepajudinama grandų linija. Dainuojamosios poezijos populiarėjimas reiškia tai, jog Lietuvos žmonės atsigręžia į tekstų ir temų svarbą ir į tai, kas tikra“, – pasakojo Ainis.
Paklaustas apie tuos abejotinos kokybės dainuojamosios poezijos žanro puoselėtojus, muzikantas atsakė: „Kiekviename populiarėjančiame žanre ryškėja tendencija, jog atsiranda vis daugiau puoselėtojų, kurie dar nėra patyrę, bet save įvardina kaip to žanro atstovus. Manau, kad patyrusius muzikantus tai žeidžia. Dainuojamosios poezijos žanras neturi taisyklių. Egzistuoja lengvabūdiškas požiūris, jog užtenka mokėti tris akordus ir būsi bardas.“
Muzikantas ir aktorius žavisi Aido Marčėno, Rimvydo Stankevičiaus, Henriko Radausko, Justino Marcinkevičiaus, Marcelijaus Martinaičio, Pauliaus Širvio kūryba. „P. Širvio poezija skamba galingai. Mano tėtis yra didesnis poezijos gerbėjas nei aš, tad jo dėka dažnai atrandu ir anksčiau negirdėtų jaunų poetų. Kuo toliau, tuo labiau man patinka poezija“, – atviravo jis.
Pasakodamas apie muziką, Ainis pasakė, jog jį įkvepia klasikinės legendos – grupės „Pink Floyd“, „Nirvana“, „The Doors“, „Joy Division“, „Queen“. „Taip pat mėgstu indie roko grupę „White Lies“. Iš Lietuvos atlikėjų man patinka Domantas Razauskas, Andrius Kaniava, Gediminas Storpirštis, Jurga Šeduikytė, Vidas Bareikis, „Atika“, Saulius Bareikis, MC Messiah, „Šventinis bankuchenas“, darantis tai, kas jam šauna į galvą. Mane žavi kūrėjo laisvė ir įvairiausi „Šventinio bankucheno“ vartojami žodžiai, kuriuos sunku išgirsti kasdienybėje,“ – sakė jis.
Bilietus į renginį galima įsigyti „Bilietai.lt“ ir renginio vietoje, likus valandai iki koncerto. Daugiau informacijos apie festivalį „Tai – aš“ ir jo renginius rasite apsilankę interneto svetainėje www.tai-as.lt.