- Veidas.lt - http://www.veidas.lt -

Adios, amigos…

Autorius: veidas.lt | 2012 05 03 @ 22:58 | Redakcijos blogas | No Comments

Balandis buvo pirmas mėnuo po Didžiosios depresijos metų XX a. pradžioje, kai meksikiečių srautas, išvažiuojantis iš Jungtinių Valstijų, susilygino su emigrantų iš Meksikos skaičiumi. Tokį tyrimą atliko rinkos agentūra „Pew Hispanic Center“. Tyrimo duomenims, Valstijose gyvenančių meksikiečių skaičius pastaruoju metu pradėjo mažėti.

Meksikiečių imigrantai kai kuriems analitikams tiesiog kelia paniką. Štai buvęs prezidentų Niksono ir Reigano patarėjas Patricas Buikenenas tvirtina, kad į JAV pietvakarių valstijas atvykstantys meksikiečiai paprasčiausiai iš JAV atima teritorijas, kurias netolimoje ateityje sugrąžins Meksikai. XIX amžiuje nemenką dalį šių teritorijų JAV atėmė iš Meksikos karinių veiksmų metu.

Politologas Samuelis Hantingtonas teigia, kad meksikiečiai, gyvenantys pietinėse valstijose, kenkia amerikiečių identitetui, kadangi jie itin sunkia pasiduoda asimiliacijai. S. Hantingtono žodžiais, dėl to, kad Meksika turi ilgą bendrą sieną su JAV, emigrantai nepraranda ryšio su gimtine, be to, jų Amerikoje labai daug. Tarp meksikiečių labai didelis nelegalų skaičius, nemokantis jokių mokesčių. Tačiau baisiausia tai, kad jie įsikuria tuose pačiose regionuose, dėl to didėja separatizmo potencialas.

Analitikas įvardija ir kitas imigrantų problemas. Paskaičiuota, kad visi imigrantai kasmet JAV biudžetui kainuoja po 100 milijardų JAV dolerių. Turint galvoje, kad nelegalai iš Meksikos sudaro 58 proc. visų Valstijų  imigrantų, išeitų, kad meksikiečiai kasmet atneša daugiau kaip po 50 mlrd. nuostolių. Į šiuos nuostolius įtrauktos išlaidos meksikiečių vaikų mokymui, kurie lanko mokyklas, koledžus ir universitetus. Įtrauktos  medicininio  aptarnavimo, laikymo kalėjimuose išlaidos, bedarbių pašalpos. Pastarąsias meksikiečiai gauna neteisėtai, kadangi yra pakankamai sunku nustatyti, kas JAV gyvena legaliai, o kas – ne.

Ir štai, atrodo, audra praūžė. Remiantis „Pew Hispanic Center“ duomenimis, per 2005-2010 m. iš Meksikos į JAV įvažiavo 1,4 mln. žmonių, įskaitant ir nelegalus. Per tą patį laiką iš JAV atgal į Meksiką grįžo ar prievarta buvo išsiųsta panašiai toks pats skaičius imigrantų ir jų vaikų, nors jie ir gimė JAV. Dar neseniai situacija buvo kitokia: per 1995-2000 metus iš Meksikos į Ameriką atvažiavo apie 3 mln. imigrantų, o atgal sugrįžo ar buvo deportuoti tik 700 tūkst. žmonių.

Dabar imigrantų mastas apskirtai sumažėjęs. Jei 2009 m. JAV iš viso gyveno 12,6 mln. meksikiečių, tai 2011 m. – beveik milijonu mažiau. Iš šių 12 mln. meksikiečių net 6,2 mln. buvo nelegalai (2007 m. nelegalų buvo daugiau kaip 7 milijonai).

Imigrantų iš Meksikos „prieaugis“ pradėjo mažėti maždaug prieš penkerius metus. Taip pat sumažėjo meksikiečių skaičius, sulaikomas kertant valstybinę JAV sieną. Jei 2005 m. ties siena buvo sulaikyta daugiau kaip milijonas nelegalų, tai 2011 m. šis skaičius sumažėjo iki 286 tūkst. Nors sienos apsauga pastaraisiais metais buvo gerokai sustiprinta. Tai žino ir meksikiečiai, dėl to vis mažiau jų tikisi nelegaliai perbėgti sieną. Kita priežastis – didelis bedarbių Amerikoje skaičius po 2008 m. krizės, ypač statybų sektoriuje, kuriame dažniausiai bando įsidarbinti meksikiečiai.

Dar viena priežastis, mažinanti imigrantų skaičių, padidėję deportacijos mastai. Pavyzdžiui, 2010 m. atgal į Meksiką buvo išsiųsta net 282 tūkst. žmonių. Tyrimo duomenims, vis mažesnė dalis šių žmonių bando antrą kartą nelegaliai patekti į JAV. Kai kuriose valstijoje priimti kur kas griežtesni nelegalų įstatymai nei anksčiau. Taip pat verta pažymėti, kad pastaraisiais metais pačioje Meksikoje šiek tiek išaugo pragyvenimo lygis. BVP, tenkantis vienam gyventojui, lygis nuo 1980 iki 2011 m., padidėjo 22 proc. nuo 10 238 iki 12 400 dolerių. Yra ir dar viena priežastis – Meksikoje pastaraisiais metais gerokai sumažėjo gimstamumas: jei 1960 m. viena šeima turėdavo po 7 vaikus, tai dabar šis skaičius sumažėjęs iki 2,4 vaiko.

Ar reikia dėl to džiaugtis tikriems amerikiečiams – neaišku. Dalis analitikų įsitikinę, kad nelegalai duoda daugiau naudos nei žalos. Ir nors dalis jų bando gyventi vien iš pašalpų, didžioji dalis meksikiečių eina dirbti juodų darbų, kurių kratosi patys amerikiečiai. 2011 m. AP agentūra paskelbė straipsnį apie fermerį Alabamoje, kuris visus fermos darbininkus amerikiečius pakeitė meksikiečiais. Pastarieji bulves nukasė ne tik greičiau, bet ir surinko dvigubai didesnį derlių. Kitas fermeris, auginantis pomidorus, apskritai darbui negalėjo prisikviesti amerikiečių, o ir atėję dirbti, dirbo labai lėtai ir uždirbdavo tik grašius. Meksikiečiai buvo kur kas apsukresni. O Kanzaso valstijoje grupė verslininkų prašė palikti jiems darbininkus nelegalus iš Meksikos.

„Pew Hispanic Center“ daro išvadą, kad gerėjant JAV ekonomikai, šalį vėl gali užplūsti nelegalų iš Meksikos banga. Verta pažymėti, kad pietinėse valstijose kiekvienais metais daugėja jau JAV piliečiais tapusių meksikiečių. Iš viso JAV dabar yra 33 mln. žmonių, kurių šaknys – Meksikoje.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.

Straipsnis publikuotas: http://www.veidas.lt

Straipsnio adresas: http://www.veidas.lt/adios-amigos

© 2002-2009 UAB "Veido periodikos leidykla". Visos teisės saugomos.