Lietuvos užsienio reikalų ministras sako, kad naujai įsteigtas Energetinio saugumo centras galėtų svarstyti ne tik regioninius, bet ir tarptautinius energetinio saugumo klausimus.

“Tai būtų Lietuvos pradinis indėlis, būtų centras, kuriame būtų svarstomi ne tik regioniniai ir ne tik teoriniai energetinio saugumo klausimai, bet ir “kietieji” energetinio saugumo klausimai, kaip energetinės infrastruktūros apsauga. Tai labai svarbu, žinant situaciją, teroristinių organizacijų eilinių išpuolių gausą”, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo Audronius Ažubalis.

Jo manymu, šis projektas turi labai didelę perspektyvą.

“Iki šiol, kaip jūs žinote, pačioje ES energetinis saugumas tapo plačiai vartojamas prieš 2-3 metus, ne daugiau. Iki to laiko Lietuva buvo viena iš pirmeivių, kuri kalbėjo apie tai, kad šis klausimas turėtų užimti deramą vietą ES darbotvarkėje”, – sakė užsienio reikalų ministras.

Lietuvoje, kuri įvardijama kaip Europos Sąjungos energetinė sala, pirmadienį įsteigtas Energetinio saugumo centras, kuris analizuos grėsmes energetiniam saugumui.

Įstaigai, kuri pavaldi Užsienio reikalų ministerijai, vadovauja buvęs Lietuvos ambasadorius JAV ir Meksikoje ir buvęs URM Ekonominio saugumo politikos departamento direktorius Audrius Brūzga.

Energetinio saugumo centras pradžioje veiks kaip nacionalinis centras, o ateityje, tikimasi, jis gaus NATO akreditaciją.

“Tikimasi, kad per trejus metus akredituosime jį prie NATO”, – gruodžio pabaigoje BNS sakė A.Brūzga.

Iš pradžių centre dirbs keli žmonės, visi Vyriausybės nutarime numatyti aštuoni etatai nebus užpildyti. Ateityje į darbą ketinama įtraukti ekspertus iš kitų NATO šalių.

Centras veiklos pradžioje turėtų daug dėmesio skirti padėties Lietuvoje analizei – vertinti esamą teisinę bazę ir teikti Vyriausybei siūlymus dėl jos tobulinimo. Įstaiga taip pat planuoja įtraukti NATO partnerius į diskusijas dėl grėsmių energetiniam saugumui ir galimybių jas mažinti.

A.Brūzgos teigimu, centras kurs bendradarbiavimo tinklą tarp įvairių Lietuvos įstaigų – dėl to tariamasi su Energetikos institutu, Vytauto Didžiojo universitetu, kitomis mokslo įstaigomis ir verslo atstovais.

Ateityje centro vadovu turės būti karininkas – kitaip institucija negalėtų gauti akreditacijos prie NATO.

A.Brūzga teigė, kad Lietuva būtų tinkama vieta NATO Energetinio saugumo centrui, nes šalis turi įvairios patirties, šiuo metu vykdo reformas energetikos srityje.