http://www.veidas.lt/2012-metu-gimnaziju-reitingas Žvelk giliau Sat, 09 May 2026 15:48:00 +0000 hourly 1 http://wordpress.org/?v=3.1.2 http://www.veidas.lt/2012-metu-gimnaziju-reitingas#comment-24106 Mokymasis, dar ne mokslas Tue, 08 May 2012 13:48:25 +0000 http://www.veidas.lt/?p=83700#comment-24106 Pasirinkti specialybę- tai sužaisti savo likimo ruletę, nes tik stipriai, beveik patalogiškai, į tam tikrą veiklą orientuoti jaunuoliai neturi kito pasirinkimo. Visi kiti gali vidutiniškai sėkmingai veikti keliose giminingose veiklos srityse. Labai paplitęs mitas, kad Lietuvoje žema vidurinių mokyklų ir gimnazijų mokymo kokybė, kad negaunamos reikalingiausios žinios, būtinos sėkmingoms universitetinėms studijoms ir profesinei veiklai. Peikiami dėstytojai-profesoriai, docentai, kad pateikia pasenusias klasikines žinias, nenurodo šiuolaikinių metodinių priemonių, kaip tas žinias organizuoti į vieningą kompleksinį branduolį, būtiną aukštos klasės specialistui. Mes keistai žiurime į studentą, kaip į bejėgį intelekto požiūriu nesubrendėlį, kuris gali veikti tik pagal minimumo programą. Tikrovėje studentai patys privalo su kiekvienu kursu, su kiekvienu atliktu darbu pasiremdami savo atmintim, savo augančiu sugebėjimu analizuoti ir įgyti naują patyrimą bei mąstymo meistrystę įsisavinti naują intelektualinę kokybę, kurios neturi joks kitas tikslingai veikiančių žmonių sluoksnis, nes tik jiems prieinama tokia plati ir moderni išsilavinimo bei pažinimo programa. Ir kai jie užtikrintai paskelbia, kad jau žino dėsnį, pagal kurį veikia visi žinomi ir dar nežinomi dinaminiai gamtos dėsniai, aukščiausios klasės tarptautiniu lygiu profesoriai juos pagarbiai pavadina kolegomis ir labai atsargiai diskutuoja temomis, išeinančiomis už jų specialybės. Kiekviena nauja intelektualų karta turi tokį pranašumą, nes jie žino, ką įmanoma žinoti dabar, o ne prieš penkiolika metų, per kuriuos užmirštama viskas ir bus pamirštamos tos neįkainuojamos ir dabar taip išdidintos žinios , kas nebuvo ar nebus pareikalauta darbui ir pažinimo patobulinimui. Išsilavinimas turi savyje dualizmo problemą-jis labiausiai rūpi tiems, kurie jo dar neturi ir priversti spręsti apie jo tikslingumą ir kokybę iš tų žmonių vertinimų, kurie tą išsilavinimą turi ir tarpais smarkiai jį pervertina dėl asmeninių pretenzijų būti geriausių pasaulio universitetų absolventais. Skaitant tų universitetų studentų tekstą ir stilių peršasi mintis, kad viskas kaip danguje, taip ir ant žemės. Pasirinkti specialybę- tai sužaisti savo likimo ruletę, nes tik stipriai, beveik patalogiškai, į tam tikrą veiklą orientuoti jaunuoliai neturi kito pasirinkimo. Visi kiti gali vidutiniškai sėkmingai veikti keliose giminingose veiklos srityse. Labai paplitęs mitas, kad Lietuvoje žema vidurinių mokyklų ir gimnazijų mokymo kokybė, kad negaunamos reikalingiausios žinios, būtinos sėkmingoms universitetinėms studijoms ir profesinei veiklai. Peikiami dėstytojai-profesoriai, docentai, kad pateikia pasenusias klasikines žinias, nenurodo šiuolaikinių metodinių priemonių, kaip tas žinias organizuoti į vieningą kompleksinį branduolį, būtiną aukštos klasės specialistui. Mes keistai žiurime į studentą, kaip į bejėgį intelekto požiūriu nesubrendėlį, kuris gali veikti tik pagal minimumo programą. Tikrovėje studentai patys privalo su kiekvienu kursu, su kiekvienu atliktu darbu pasiremdami savo atmintim, savo augančiu sugebėjimu analizuoti ir įgyti naują patyrimą bei mąstymo meistrystę įsisavinti naują intelektualinę kokybę, kurios neturi joks kitas tikslingai veikiančių žmonių sluoksnis, nes tik jiems prieinama tokia plati ir moderni išsilavinimo bei pažinimo programa. Ir kai jie užtikrintai paskelbia, kad jau žino dėsnį, pagal kurį veikia visi žinomi ir dar nežinomi dinaminiai gamtos dėsniai, aukščiausios klasės tarptautiniu lygiu profesoriai juos pagarbiai pavadina kolegomis ir labai atsargiai diskutuoja temomis, išeinančiomis už jų specialybės. Kiekviena nauja intelektualų karta turi tokį pranašumą, nes jie žino, ką įmanoma žinoti dabar, o ne prieš penkiolika metų, per kuriuos užmirštama viskas ir bus pamirštamos tos neįkainuojamos ir dabar taip išdidintos žinios , kas nebuvo ar nebus pareikalauta darbui ir pažinimo patobulinimui. Išsilavinimas turi savyje dualizmo problemą-jis labiausiai rūpi tiems, kurie jo dar neturi ir priversti spręsti apie jo tikslingumą ir kokybę iš tų žmonių vertinimų, kurie tą išsilavinimą turi ir tarpais smarkiai jį pervertina dėl asmeninių pretenzijų būti geriausių pasaulio universitetų absolventais. Skaitant tų universitetų studentų tekstą ir stilių peršasi mintis, kad viskas kaip danguje, taip ir ant žemės.

]]>