- Veidas.lt - http://www.veidas.lt -

2012 m. vairavimo mokyklų reitingas

Autorius: veidas.lt | 2012 05 05 @ 16:55 | Karjera | 1 Comment


“Veidas” antrą kartą skelbia nepriklausomą visų šalies vairavimo mokyklų reitingą.

Vilnietė Lina Sakalauskienė (42 m.) ilgai nesiryžo mokytis vairuoti. “Kai visos bendramokslės studijų metais panūdo įgyti vairuotojo pažymėjimą, tam nei atliekamų pinigų turėjau, nei poreikio jaučiau: gyvenau bendrabutyje miesto centre, taigi paskaitos buvo lengvai pasiekiamos, o ir automobilį anais laikais turėjo vos vienas kitas studentas. Vėliau irgi gyvenau miesto centre, o kadangi labai mėgstu vaikščioti, tai eiti į darbą pėstute vėl man buvo pats tas. Taip sulaukiau 34-erių ir pamačiau, kad kas antrą automobilį vairuoja moteris, o aš vis dar lūkuriuoju stotelėje troleibuso”, – šmaikščiai dėsto moteris.
Bet pasirinkti vairavimo mokyklą Linai nebuvo lengva, nesvarbu, kad tokių mokyklų pasiūla didžiulė: vien Vilniuje jų apie šimtą, o visoje Lietuvoje – daugiau kaip trys šimtai. Viena draugė pašnekovei rekomenduodavusi vieną mokyklą, kita – kitą, vyras girdėjęs apie labai gerą vairavimo instruktorių trečioje…
Šiandien Lina tik pasišaipo iš savo neryžtingumo, bet kartu atvirai kritikuoja daugelį vairavimo mokyklų bei praktinio vairavimo instruktorių: “Daugelis jų iš viso negeba dirbti pedagoginio darbo. Tai elementarūs sovietinio mentaliteto “šoferiai”, bet taip ir neišmokę bendrauti su klientu, mokiniu, kuris faktiškai yra jų darbdavys.”
Jai antrina kitas mūsų pašnekovas, kaunietis Ričardas: “Tokiame darbe reikia būti ne tik savo darbą išmanančiu, jį mėgstančiu profesionalu, bet ir talentingu pedagogu, o svarbiausia – psichologu.”
Lina, kurios vaikai netrukus irgi sės mokytis vairuoti, visiems besirenkantiems vairavimo mokyklą pirmiausia, siūlo kliautis ne tik ir ne tiek oficialiaisiais rodikliais, kiek kurios vairavimo mokyklos mokinių iš pirmo karto išlaikė teorinio ar juolab praktinio vairavimo egzaminą, o tuo, kiek mokykla kreipia dėmesio į klientą.
Geras vairavimo mokyklas, kaip ir bendrojo lavinimo mokyklas, gimnazijas, nuo nevykusių skiria keletas bruožų: apie savo ateitį galvojančios ir klientus išlaikyti besistengiančios vairavimo mokyklos daug investuoja tiek į mokymo klases, kompiuterius, programų atnaujinimą, baldus, tiek į automobilių parką bei, svarbiausia, mokytojus. Tad ir buvusių ar esamų klientų nusiskundimų dėl jų populiariausiose vartotojų skundų svetainėse nėra. Priešingai, daugelyje pokalbių svetainių neanonimiškai dalijamasi nuoširdžiomis padėkomis konkrečioms vairavimo mokykloms ar jų instruktoriams už supratingumą mokant vairavimo subtilybių. Žinoma, kartais apie save teigiamai rašinėja ir pačių vairavimo mokyklų administracijos darbuotojai, bet tai nesunku įžvelgti.
“Atėjusi į vairavimo mokyklą aš buvau paklausta, ko tikiuosi, o jau po egzamino manęs teiravosi, ar mokykla atitiko mano lūkesčius, kaip praktinio vairavimo mokytojas bendravo, domėjosi, ką mokykla galėtų patobulinti”, – prisimena ponia Lina.
Iš savo vairavimo mokyklos ji taip pat periodiškai gauna elektroninių pasiūlymų – priminimų apie buvusiems mokiniams rengiamus įvairius papildomus mokymus. “Suprantu, kad tai elementarus rinkodaros triukas, kad taip mokykla galvoja apie papildomas pajamas. Bet malonu, ką ir kalbėti, – juk mane prisimena. Mano mokyklai ne tas pats, kaip aš toliau, po egzamino, elgiuosi gatvėje”, – dėsto vilnietė.
Jos vertinimu, renkantis mokyklą būtinai reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar mokykla mokinį rengia tik egzaminui, ar nori jį išmokyti vairuoti, o ir toliau apie jį galvoja, tai yra palaiko su juo ryšį kviesdama į papildomus ekstremalaus vairavimo, ekologinio vairavimo kursus. “Prastos mokyklos nerengia jokių papildomų mokymų, nes jų paslaugomis klientai dažniausiai būna nusivylę, ir tokių nebeprisikviesi”, – apibendrina Lina.
Ponas Ričardas besirenkantiems vairavimo mokyklą siūlo paanalizuoti, kokių kategorijų vairuotojus jos rengia: “Yra tokių, kurių specializacija – tik B kategorijos vairuotojų rengimas. Viskas gerai, jei iš tiesų tokia mokykla turi senas vairuotojų mėgėjų rengimo tradicijas, o mokytojai nuolat patys mokosi, kaip mokyti kitus. Bet tarp šių mokyklų yra daugybė tokių, kurias įkūrė įvairūs nesėkmę taksi ar pervežimo versle patyrę verslininkai arba vairuotojai. Tad tokiose mokyklose nei kultūros, nei pakankamo mokymo lygio. Tarkime aš rinkčiausi tą mokyklą, kuri rengia daugiau nei tik B kategorijos vairuotojus.”
Taigi, kaip pasirinkti vairavimo mokyklą – mūsų savaitraščio žvilgsnis.

Gerų mokyklų išskirtinumas – grįžtamasis ryšys su klientu
Inžinieriaus Kąstyčio Povilaičio vadovaujama UAB “Autologija”, kurią daugelis vilniečių, ypač moterų, nuo seno geriau žino, kaip “Femina mobile” yra viena tų retų mokyklų, apie kurias kalbėjo mūsų pašnekovė L.Sakalauskienė. Čia mokomi ne tik B, o ir ruošiami A, C, CE, D kategorijų vairuotojai, bet, svarbiausia, kad jau turintys vairuotojų pažymėjimus buvę šios mokyklos mokiniai čia kviečiami mokytis ekonomiško arba tobulinti ekstremalaus vairavimo įgūdžių.
K.Povilaitis, paklaustas apie klientų požiūrį į “Autologijos” mokytojų darbą, neslepia: “Visiems būsimiems mokiniams kursų pradžioje pateikiame užpildyti anketas apie jų lūkesčius, o išlaikius mokyklinius egzaminus, paprašome užpildyti anketas, kiek tuos lūkesčius patenkinome; taip pat klausiame ir apie administracijos darbą, ar mūsų vadybininkės suteikė visą reikiamą informaciją. Ir, apibendrinę duomenis, kiekvieną mėnesį kalbamės su visais vairavimo instruktoriais – apie tai, kaip juos vertina klientai, ką būtų galima padaryti dar geriau… Aš nuolat kartoju savo darbuotojams, kad ne aš esu tikrasis jų darbdavys, o – mūsų mokiniai”.
Geriausia vairavimo mokykla tiek “Veido”, tiek Susisiekimo ministerijos reitinge išrinktos UAB “ARV – auto” Mokymo vadovas Valdas Šlepikas antrina, kad anoniminės anketos su buvusių mokinių komentarais apie mokyklos paslaugų kokybę jiems padėjo suformuoti patį stipriausią Kaune 25 vairavimo praktikos ir 6 teorijos dėstytojų kolektyvą. “Su keletu žmonių, kuriems buvo nepakeliui su mūsų kokybės vizija, teko atsisveikinti”, – neslepia V.Šlepikas.
Tuo pačiu tiek V.Šlepikas, tiek K.Povilaitis, leidžia suprasti, kad, jei mokyklai nėra svarbi kliento nuomonė apie suteiktas paslaugas, tai, vargu, ar tai mokyklai svarbus klientas. Gal tik jo atnešti pinigai?
K.Povilaitis, be kita ko, priduria, kad visiems mokykloje dirbantiems vairavimo mokytojams nuolatos primenąs ir kitą dalyką: svarbu ne tik ir ne tiek paruošti būsimą vairuotoją egzaminui VĮ “Regitra”, kaip svarbu visam gyvenimui išmokyti saugiai vairuoti.
Panašiai kalba ir šįmet Susisiekimo ministerijos geriausia vairavimo mokykla Vilniaus regione išrinktos UAB “LDV Unio” (būsimiems vairuotojams labiau žinoma iš automobilių, paženklintų pavadinimu “Draiveris”) Mokymo skyriaus vadovė Aušra Juknienė: “Gali paruošti žmogų išlaikyti egzaminą iš pirmo karto – šitai pasiekiama važinėjant tik tomis gatvėmis, kuriomis VĮ “Regitra” egzaminuoja; bet kas iš to, jei jis pats savarankiškai nesugebės saugiai išvažiuoti į gatvę. O juk nemažai mokyklų taip ir elgiasi”.
Beje, skambinant į daugelį šalies vairavimo mokyklų, ypač provincijos, ir, teiraujantis B kategorijos vairuotojų ruošimo kursų kainos, neretas įmonės vadovas prisipažindavo, kad jis visiems instruktoriams davęs nurodymą, kad visi mokiniai išlaikytų egzaminą iš pirmo karto, taigi, instruktoriai dirbsią taip, kad pasiektų tokio rezultato ir dėl to labai agitavo rinktis, būtent, jų mokyklą.
Šioje vietoje reikėtų pridurti, kad vairavimo mokyklas stengtis, jog kuo daugiau mokinių iš pirmo karto išlaikytų tiek teorijos, tiek praktikos egzaminus, verčia naujasis ministro įsakymas, kuriuo siekta vairuotojų rengimo kokybės pagerinimo. Mat, kaip sakė Valstybinės kelių transporto inspekcijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Viktoras Lapinas, jei mokykla nepasiekia nustatyto kokybės rodiklio (kad ne mažiau kaip 45 proc. mokinių išlaikytų egzaminą iš pirmo karto) mokyklai gresia neeilinis patikrinimas; o, jei randama rimtų trūkumų, tai gali netekti net ir teisės mokyti vairuoti.
“Bet taip neatsitinka, nes prastos mokyklos moka tvarkyti popierius, kurie svarbūs inspektoriams: vairavimo temos surašytos, lapai užpildyti, mokinio parašai sudėti, vadinasi, viskas tvarkoje; o, kad mokymo procesas apgailėtinas, šito dokumentai neatspindi, – replikuoja V.Šlepikas ir prisimena, kad viena vairavimo mokykla Kaune vis dėlto buvusi neseniai uždaryta, bet – po keletos mėnesių atgimė kitu pavadinimu”.
Beje, tiek V.Šlepikas, tiek A.Juknienė akcentuoja, kad nevisuomet egzamino išlaikymas iš pirmo karto atspindi mokymo kokybės lygį. “Laikant egzaminą VĮ “Regitra” neretai suveikia vadinamasis žmogiškasis faktorius: jautresni žmonės tiesiog nesusitvarko su jauduliu, nors iš tikro yra puikiai paruošti. Todėl vertinant mokymo kokybę, derėtų vertinti ne kiek mokinių egzaminą ilšlaikė iš pirmo, o kiek iš antro karto”, – aiškina V.Šlepikas. O A.Juknienė paantrina: “Todėl aš, atsiimdama apdovanojimą už mokymo kokybę, sakiau ministrui, jog būtų puiku, jei VĮ “Regitra” dirbtų psichologas, su kuriuo labai besijaudinantys būsimi vairuotojai galėtų pasikonsultuoti prieš egzaminą”.

Kaip “Veidas” reitingavo mokyklas
Šiemet savaitraštis “Veidas”, sudarydamas vairavimo mokyklų reitingą, analizavo, kiek kiekviena mokykla praėjusiais metais parengė mokinių, kadangi kito oficialaus skaičiaus, išskyrus VĮ “Regitra” duomenis, niekas nekaupia, vertinome, kiek kiekvienos mokyklos mokinių praėjusiais metais laikė praktikos egzaminą ir tam suteikėme 20 taškų svorio koeficientą. Mat vienos mokyklos per metus parengė vos vieną mokinį, kitos – daugiau nei po tūkstantį. Praktikos egzamino išlaikymą iš pirmo karto vertinome 30 tšk. svorio koeficientu, o teorijos – 10 tšk.
Kainai buvo siteiktas 15 tšk. svorio koeficientas. Tiesa, šis kriterijus pastaruoju metu kelia nemažai diskusijų. Mat, nors viena vertus, klientams kaina yra labai svarbi, kita vertus, dažniausiai kuo prastesnis vairuotojų paruošimo lygis, tuo žemesnė paslaugos kaina. “Kai kurios mokyklos dempinguoja kainą ir nieko nepadarysi – mes irgi privalome jais sekti ir daryti įvairių akcijų. O iš tikro, jei įmonė investuoja į automobilius, klases, instruktorių mokymą ir sumoka valstybei visus mokesčius, ji negali išmokyti vairuoti už 950 Lt. Tai nereali kaina”, – atvirai dėsto V.Šlepikas.
Sudarydami reitingą taip pat vertinome, kokių kategorijų vairuotojus kiekviena mokykla rengia ir tam suteikėme 25 tšk. svorio koeficientą.
Tiesa, tam, kad reitingas būtų kuo objektyvesnis, “Veido” žurnalistai siekė aprėpti kuo didesnį kriterijų kiekį. Deja, duomenų, kiek kiekviena mokykla turi vairavimo mokytojų, automobilių, koks parko amžius ir, svarbiausia, kiek kelių eismo taisyklių pažeidimų bei autoįvykių sukelia jauni, dvejų metų vairavimo stažo neturintys vairuotojai (vertinant, pagal jas parengusias mokyklas) niekas nekaupia.
Lietuvoje nesama ir duomenų, kiek avaringumas sietinas su vairuotojo egzamino išlaikymu iš pirmo karto. O štai, Skandinavijoje toks rodiklis nuolat skaičiuojamas ir, kaip parodė Danijos ekspertų išvados: avaringumas nesikoreliuoja su vairuotojo praktikos egzamino išlaikymu iš pirmo karto.
Šiuo metu daug diskutuojama dėl priverstinio visų jaunų vairuotojų permokymo po dvejų metų. Geriausios mokyklos atstovui V.Šlepikui raginimai pereiti prie šios naujos tvarkos kelia šypseną: “Jei ši teorija būtų davusi teigiamų rezultatų, ją seniai taikytų visos ES šalys, bet visų jaunų vairuotojų mokymas, kaip rodo šitai inicijavusios Suomijos pavyzdys, yra atvirkščiai proporcingas avaringumo lygiui ir, dėl to jie šį reikalavimą jau atšaukia. Tie jauni vairuotojai, kurie saugiai važinėja dvejus metus, neturėtų būti verčiami papildomai įrodinėti savo vairavimo kokybės, o tie, kas nesaugiai važiuoja, užsimuša ir per tuos dvejus metus”.
Pagaliau, juk nereikalaujame universitetų magistrų, daktarų, docentų ir profesorių po dvejų metų įrodyti, kad jie yra tikri magistrai, daktarai, docentai ar profesoriai.

Šaltinis: “Veidas”
Pastaba: Rengiant reitingą remtasi VĮ “Regitra”, Valstybinės kelių transporto inspekcijos, vairavimo mokyklų duomenimis

Daugiau šia tema:

Straipsnis publikuotas: http://www.veidas.lt

Straipsnio adresas: http://www.veidas.lt/2012-m-vairavimo-mokyklu-reitingas

© 2002-2009 UAB "Veido periodikos leidykla". Visos teisės saugomos.