Savaitraštis “Veidas” jau penktą kartą pristato gyvenimo kokybės Lietuvos miestuose ir rajonuose tyrimą.

Pagrindinė šiųmečio reitingo intriga – sostinė išsiveržė į pirmą reitingo poziciją ir iš pirmosios vietos išstūmė ketverius metus pirmavusią Neringos savivaldybę. O trečią ir ketvirtą vietas pasidalijo Kaunas ir Klaipėda.
Paskutinė tiek pernai, tiek šiemet liko nykštukinių Pagėgių savivaldybė.

Vilnius – beviltiškai praskolintas
Šiemet į reitingą įtraukti trys nauji kriterijai: šilumos kaina skirtinguose miestuose ir rajonuose, taip pat šalto vandens kaina bei savivaldybių prasiskolinimo lygis.
“Veido” vertinimu, savivaldybių skolos ypač gerai atskleidžia, ar racionaliai ir talentingai tvarkosi kiekvieno miesto bei rajono vadovai. Vienos savivaldybės, tarkime, Birštono ir Vilniaus rajono, iš viso neturi jokių jas slegiančių skolų: nei kreditorinių, kitaip tariant, blogųjų, nei skolų investiciniams projektams finansuoti. Tiesa, pastaruoju atveju klausimas atviras: ar savivaldybės neturi skolų dėl to, kad išties ūkiškai tvarkosi, ar dėl to, kad nieko pažangaus nedaro, užtat ir nesiskolina?
Birštono merė Nijolė Dirginčienė tikina, kad jų savivaldybė investuoja tikrai nemažai, ypač į ES projektus, tačiau mažai skolinasi investicijoms, nes galvoja apie kurorto ateitį ir nenori jo praskolinti. Paklausta, iš kur tuomet lėšos, merė atsakė, kad iš privatizavimo fondo. “Kita vertus, – neatmeta galimybės N.Dirginčienė, – kai išseks privatizavimo lėšos, gal ir Birštonui teks skolintis.”
Kodėl Vilniaus rajono savivaldybė nesiskolina – nežinia, akivaizdu tik tai, kad pažangos šiame rajone trūksta: kelių ir gatvių vaizdas labai liūdnas, gatvių ir gyvenviečių apšvietimas nykus, visuomeniniai pastatai, ypač lietuviškai kalbančiose Vilnijos salelėse, apšiurę.
Antroji savivaldybių grupė skolinasi tik investicijoms: Druskininkų, Neringos, Ignalinos, Klaipėdos rajono, Palangos, Elektrėnų, Kėdainių, Molėtų, Kazlų Rūdos, Šakių, Trakų. Daugumoje jų pažanga tikrai akivaizdi. O jei pažvelgsime į Druskininkus, matysime, kad šis kurortas pretenduoja į mūsų regiono turizmo traukos centrą.
Tiesa, Druskininkai iš visų savivaldybių ir yra pasiskolinę daugiausiai, jei kalbame apie lėšas investicijoms. Savivaldybėms leidžiama investicijoms, tarp jų ir ES projektams bendrai finansuoti, skolintis iki pusės visų biudžeto lėšų, o didmiesčių savivaldybėms šiek tiek daugiau. Druskininkai investicijoms pasiskolinę kiek daugiau nei pusę metinio biudžeto sumos. Bet, kaip “Veidui” sakė vieną naujovę po kitos į kurortą genantis meras Ričardas Malinauskas: “Šiandien nesiskolinti itin mažomis palūkanomis tiems projektams, kuriuos neišvengiamai teks daryti ateityje už keletą kartų didesnes palūkanas, būtų nusikalstama prieš vietos bendruomenę. Esmė ta, kad jei nenori nieko gyvenime pasiekti ir turėti, tada gali nesiskolinti, o jei nori pasiekti daugiau, tenka skolintis.”
Kita vertus, pasak R.Malinausko, kai kurioms nesiskolinančioms savivaldybėms bepigu būti neskolingoms, kai jos dar turėjo neparduoto brangaus turto ir jį pardavusios dabar gali investuoti.

Plačiau apie savivaldybių reitingą su lentelėmis galite skaityti nuo pirmadienio savaitraštyje “Veidas” (atsisiuntimo kodas bus paskelbtas pirmadienio rytą), užsisakti žurnalą PDF formatu arba skaityti “iPad” planšetiniame kompiuteryje