- Veidas.lt - http://www.veidas.lt -

2010 m. Lietuvos bankų reitingas

Autorius: veidas.lt | 2010 11 22 @ 15:00 | Verslas | No Comments

Savaitraštis “Veidas” jau penktą kartą skelbia Lietuvos bankų reitingą ir supažindina su pokyčiais, įvykusiais bankų sektoriuje per pastaruosius metus.

Trisdešimt ketverių Vida su septyneriais metais vyresniu sutuoktiniu Juru šiemet susilaukė trečios atžalos, tad prieš dešimtmetį įsigytas naujos statybos dviejų kambarių butas vilniečių šeimai tapo ankštas. Sėkmingai pirma laiko išsimokėję 2000-aisiais paimtą paskolą, šįkart sutuoktiniai naujos paskolos kreipėsi į keletą skirtingų skandinaviško kapitalo bankų. Ir visuose buvo sutikti išskėstomis rankomis.

“Bankai ir vėl atsuko būsto paskolų sklendę gyventojams. Ir svarbiausia, kad šiuo metu sąlygos tikrai puikios – net nustebau, kai mums pasiūlė paskolą eurais už vos šiek tiek didesnes nei 3 proc. kintamas palūkanas, o litais – už 4 proc. palūkanas”, – džiaugsmingai pasakoja ponia Vida.

Panašią istoriją išgirdome ir iš kitos vilnietės – 35-erių Neringos. Ji su vyru Donatu neseniai susilaukė antro vaikelio, o prieš keletą mėnesių persikėlė ir į erdvesnį trijų kambarių būstą. Neringos šeima gavo paskolą eurais už 3 proc. palūkanų. “Tiesa, paskolą ėmėme šių metų pradžioje, o tuo metu sąlygos dar buvo prastėlesnės nei šiandien, bet banko vadybininkė mums pasiūlė 0,5 proc. palūkanų nuolaidą, jei mes jų antrinėje įmonėje apdrausime paskolą, pasirašysime pensijų kaupimo sutartį ir apdrausime save bei vaikus. Pasvarstę nutarėme, kad draudimas neprošal, ir sutikome.

Nepatiko tik tai, kad bankas nesutiko, jog mūsų paskolos procentai būtų perskaičiuojami kas pusmetį. Jų sąlyga buvo ultimatyvi: palūkanas perskaičiuos kas ketvirtį”, – pasakoja Neringa.

Abi kalbintos pašnekovės sako, kad tiek jų artimiausioje aplinkoje, tiek tarp bendradarbių jau randasi žmonių, kurie vėl patiki bankais ir susigundo imti būsto paskolą. Tiesa, tai daugiausia jauni 25–40 metų žmonės, uždirbantys daugiau nei vidutines pajamas, turintys stabilų, dažnai vadovaujamą darbą geros reputacijos bendrovėse ir iki šiol nesiskolinę arba skolinęsi, bet jau grąžinę anksčiau imtas paskolas.

Beje, kad žmonės bankus vertina pozityviau nei pernai ar užpernai, liudija ir sociologiniai tyrimai. Sociologinių ir rinkos tyrimų bendrovės “Vilmorus” vadovas dr. Vladas Gaidys pastebi, kad pasitikėjimas bankais pamažėle pradėjo atsigauti apie šių metų vidurį. Kaip rodo “Vilmorus” dienraščio “Lietuvos rytas” užsakymu atliktas tyrimas, birželį ėmė mažėti nepasitikinčiųjų bankais ir daugėti pasitikinčiųjų. Šiuo metu bankais pasitiki 46,4 proc., o nepasitiki – 21,1 proc. lietuvių. Tarp bankais pasitikinčiųjų daugiau jaunesnio amžiaus žmonių, taip pat tų, kurie iš bankų nėra ėmę paskolų.

Asmeninių bankininkų patarimai su nutylėjimais

Taigi, palyginti su praėjusiais metais, šiemet bankų elgesys, bent jau kai kalbama apie paskolas gyventojams, norintiems įsigyti būstą, pasikeitęs kardinaliai. Kitaip tariant, bankai vėl stoja į naują mūšį dėl klientų.

Daugelyje bankų būsto paskolos litais, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, atpigo apie du kartus, o eurais – maždaug trečdaliu: tai akivaizdžiai matoma lyginant pernykštį “Veido” bankų reitingą su šiųmečiu. Beje, pernai daugelis bankų iš viso neteikė būsto paskolų už nustatytas palūkanas, o ir už kintamas palūkanas retas galėjo pasiskolinti.

Mūsų savaitraštį neoficialiai konsultavę keletas bankininkų sakė, kad šiuo metu skolintis verta tik tiems, kurie iš tiesų kol kas neturi nuosavo būsto arba nori jį pasigerinti, bet yra visiškai tikri dėl saugios ateities. O ir jei jau kas skolinasi, tai tik litais už bent penkeriems metams nustatytas palūkanas.

Tiesa, kaip matyti iš mūsų surinktos informacijos, dauguma kredito įstaigų, skolinančių pagal vadinamąją fiksuotą palūkanų normą, palūkanų sutinka nekeisti dažniausiai dvejus arba trejus metus. Penkeriems metams fiksuoti paskolos palūkanas tiek eurais, tiek litais galima tik SEB bei “Snoro” bankuose, o štai “Swedbanke”, “DnB Nord” ir “Danske” bankuose tokiam laikotarpiui galima fiksuoti tik paskolą, teikiamą eurais.

Vis dėlto, kaip matyti iš bankų Lietuvos bankui teikiamų ataskaitų, kol kas tik mažiau kaip penktadalis visų paskolą būstui įsigyti paėmusių lietuvių pasirinko fiksuotas paskolos palūkanas. Kitaip tariant, lietuviai dar nepasimokė iš savo klaidų, padarytų tuomet, kai bankai buvo išpūtę nekilnojamojo turto burbulą, ir vėl lipa ant to paties grėblio. Jie tiki vadinamųjų asmeninių bankininkų, kurie iš tikrųjų atstovauja savo darbdavių, o ne klientų interesams, išvedžiojimais, kad verčiau mažiau mokėti šiandien ir nefiksuoti palūkanų, nes esą tokių palūkanų šuolių, kokių buvo pernai ir užpernai, nebebūsią.

Mūsų pašnekovas Jonas Dička paskolą namui statytis iš banko paėmė prieš penkerius metus. “Tada, 2003 m. pabaigoje, buvo pats bankų paskolų dalijimo ir statybų plėtros įkarštis. Bankai varžėsi dėl kiekvieno kliento. Mus su žmona vienas bičiulis tąkart paprotino, girdi kai jau išsirinksite banką, pavaidinkite asmeniniam bankininkui, kad jų konkurentai pasiūlė geresnes sąlygas, tada gausite dar geresnes palūkanas ten, kur norite. Mes taip ir padarėme”, – porino Jonas.

Tiesa, banko vadybininkė mūsų pašnekovą primygtinai atkalbinėjo nuo ketinimų rinktis fiksuotas palūkanas. Bet Jonas, kurio pasiturimai gyvenę seneliai jį ragino nesusidėti su bankais, pasakodami, kiek tie lupikautojai tarpukariu vargetomis pavertė žmonių, ir prisiminęs, kad jo tėvai per 1995 m. bankų griūtį prarado nemažai santaupų, laikėsi savo.

“Bankininkė atkalbinėjo mane, girdi, fiksuotas paskolų palūkanas renkasi tik 3 proc. lietuvių, o ir draugai pirštą prie smilkinio sukiojo, kad aš kvailys, nes fiksavęs paskolą permokėsiu, bet aš išsiaiškinęs, jog per pastaruosius maždaug trisdešimt metų vidutinės kintamosios paskolos palūkanos įvairiose pasaulio šalyse siekdavo apie 5 proc., pamaniau, kad banko man pasiūlyta 4,44 proc. fiksuota paskolos litais palūkanų norma yra tikrai puiki. Tiesa, mano draugai anuomet džiaugėsi, kad jie moka vos 3 proc. palūkanų už būsto paskolą litais su kintamomis palūkanomis, bet tas jų džiaugsmas truko neilgai. Greitai bankai mano bičiulius pasodino į vietą, mat “plaukiojančių” palūkanų norma šoktelėjo net iki 12–14 proc. O ėmus mažėti atlyginimams ir didėti nedarbui, paskolos įmokos ir tokios palūkanos daliai žmonių tapo nebepakaliamos, tad su savo svajonių būstais teko atsisveikinti”, – dėsto pašnekovas.

Ir iš tiesų Lietuvoje veikiančios kredito įstaigos, per pastaruosius dvejus metus iš nemokių klientų perėmusios už paskolas pirktus butus ir žemės sklypus, virto nekilnojamojo turto agentūromis. Štai, kaip matyti iš Lietuvos centrinės hipotekos įstaigos pateikiamų duomenų, per tris šių metų ketvirčius bankai iš nemokių klientų perėmė 591 butą ir 1169 žemės sklypus, pernai tuo pačiu laikotarpiu – 431 butą ir 1461 žemės sklypą, o užpernai – 114 butų ir 215 žemės sklypų. Tiesa, patys bankai apie tai šnekėti labai nenori. Jie vis dar vaidina, kad yra labai supratingi ir iškeldinimo griebiasi tik kraštutiniais atvejais. Bet kad tų kraštutinių atvejų – jau tūkstančiai.

Visa tai derėtų įsiminti visiems, kurie paskolą ima dabar.

Skandinavų klientams sąlygos vienokios, lietuviams – kitokios

Tarp didžiausių skolintojų šiemet – ir vėl skandinavų kapitalo bankai. Didžiąją dalį šiemet išduotų paskolų būstui įsigyti suteikė SEB, “Nordea”, “DnB Nord” ir “Swedbank” bankai. Keista, kad šiandien jie elgiasi lygiai taip pat, kaip ir 2007-aisiais, kitaip tariant, nematyti, kad pasimokyta iš praeities klaidų. Antra vertus, tikėtina, kad tai buvo ne klaidos, o greičiau sąmoninga veikla.

Juk kas jau kas, bet skandinaviško kapitalo bankų vadovai ir atstovai turėjo puikiai suprasti, kad visiškai nenormalu, kai vienas kvadratinis metras naujos statybos būsto ar biuro patalpų Vilniuje kainuoja brangiau nei Stokholme ar Helsinkyje. Pagaliau švedų bankininkai puikiai mena ir maždaug prieš penkiolika metų pas juos įvykusį nekilnojamojo turto burbulo sprogimą. Taigi jie žinojo labai daug, nujautė, kas įvyks, bet tyčia taip elgėsi, gaudydami lengvatikius, kurie už bankų paskolas brangiai prisipirko tokios kainos neverto nekilnojamojo turto ir taip patys dešimtmečiams prisirišo prie bankų pasiūlytų pavadėlių.

Kad bankininkai elgiasi kaip tikri savanaudžiai lupikautojai, visiškai negalvojantys apie jokią socialinę atsakomybę, akivaizdžiai matyti ir iš jų elgesio dabar Seime svarstant fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą. Jie visomis rankomis ir kojomis prieš šį įstatymą, nesvarbu, kad toks veikia daugelyje šalių.

Bankininkai įrodinėja, girdi, Lietuvos parlamentas blogina teisinę skolinimosi aplinką ir didina teisinį neapibrėžtumą. Bet, kaip teigia buvęs bankininkas, o dabar nepriklausomas analitikas Vladimiras Trukšinas, iš tiesų bankai sąmoningai ir įžūliai nutyli, kad ir tose šalyse, kuriose įsikūrusios jų pagrindinės būstinės, seniai galioja ir puikiai veikia būtent tokia skolinimo teisinė aplinka, kokios bent dabar siekiama ir Lietuvoje. “O tai, kad tokios pat ar bent panašios į motininių bankų tėviškėse esančią teisinės skolinimo aplinkos Lietuvoje nebuvo iki kreditavimo bumo pradžios, yra bankų veikimo ir tuometinių vyriausybių neveiklumo klaidos, kurias būtina kuo greičiau taisyti. Ir nereikia baimintis, kad nauji teisės aktai galiotų ir jau pasirašiusiems paskolos sutartis bei nuo bankų nukentėjusiems žmonėms”, – pabrėžia V.Trukšinas.

Dr. V.Gaidys šiandien nebebijo prisipažinti, kad jis pats irgi yra iš tų atsargiųjų, privengiančių turėti didelių reikalų su bankais. “Bankų ekonomistai ir analitikai prieš keletą metų buvo sukėlę tokią opiniją, kad tas, kuris nesiskolina, yra nešiuolaikiškas, nesupratingas. Neva bankai suteikia galimybę gražiai gyventi jau šiandien. Bet aš tiek tuomet, tiek dabar prisimenu vieno ekonomisto vaizdingą posakį, kad bankai tau duoda skėtį, kai saulė šviečia, ir jį atsiima, kai prasideda liūtis”, – juokauja pašnekovas.

V.Gaidys primena ir 2000-aisiais, tai yra praėjus penkeriems metams po didžiosios komercinių bankų griūties, jų bendrovės atliktą tyrimą, per kurį žmonėms buvo pateiktas atviras klausimas: “Kodėl nepasitikite komerciniais bankais?”

Atsakymai buvo labai vaizdūs: “Bankai vagys, aferistai – juose pradingsta žmonių indėliai”, “Nėra garantijų, kad bankai vėl nebankrutuos”, “Jie neprognozuojami – o paprastiems žmonėms jų veikla nesuprantama”, “Jų garantijos netikros”, “Tikėtume, jei už savo niekingus darbus bankininkai būtų sodinami į kalėjimus”.

Trumpa lietuvių atmintis

Tokios žmonių nuotaikos, pasak sociologo, išsilaikė iki pat 2003-iųjų liepos. Nuo šios datos pasitikinčiųjų bankais skaičius viršijo nepasitikinčiųjų. Bet, kaip pabrėžia V.Gaidys, nereikia pamiršti, jog prireikė net aštuonerių metų, kad lietuvių nuomonė apie bankus pasikeistų. O tam nuomonės pasikeitimui, matyt, labiausiai įtakos turėjo Lietuvos narystė ES bei NATO ir tikėjimas, kad nuo šiol gyvensime vis geriau. Taip, kaip senoji Europa.

Tą tikėjimą dar labiau skatino bankininkai, ypač skandinavų. Ateini, prašai 100 tūkst. Lt paskolos – tau duoda 150 tūkst. Lt. O lietuvio, iki tol nemačiusio tokių pinigų, gimusio ir augusio pilkame sovietiniame daugiabutyje, godumas buvo didžiulis…

Beje, kai 2007 m. balandį ES šalyse narėse buvo atliekamas vartotojų lūkesčių tyrimas, lietuviai iš visų šalių narių labiausiai išsiskyrė tikėjimu šviesia savo ateitimi ir nepamatuotais lūkesčiais. Tokie optimistai nebuvo nė vienos senosios ES šalies narės gyventojai.

Tuo tarpu lietuvių pasitikėjimo bankais pikas buvo 2007 m. birželį. “Tais metais labiau nei bankais mes pasitikėjome tik “Sodra”, Bažnyčia, kariuomene ir prezidentu. Bet jau 2008-ųjų gale prasidėjus pasaulio bankų sistemos griūčiai ir lietuvių nuotaikos ėmė niauktis. Pasitikėjimas bankais ėmė staigiai kristi, ypač tarp verslininkų. Šiandien tas pasitikėjimas vėl gana didelis.

Na, lietuviai visada garsėjo trumpa istorine atmintimi, o kartais ir infantilumu. Galbūt jiems nerūpi, o gal jie nesupranta, ką reiškia, kad skandinavų bankai iš Lietuvos išsipumpavo 20 mlrd. Lt. Be to, nesikeičia lietuvių elgesys ir bankams indėlių palūkanas sumažinus iki visiško minimumo. Juk šiandien laikyti pinigus bankuose beveik tas pats, kas ir kojinėje, nes palūkanos už indėlius paprastai tesiekia 1–2 proc.

Kitaip tariant, bankai šiandien elgiasi labai “tauriai”: indėlininkams moka grašius, o skolininkus ir toliau žiauriai dusina.

Kaip reitingavome bankus

Tiesa, per pastaruosius metus “pasišiukšlino” ne visi bankai. O kaip kuriam bankui sekėsi, puikiai matyti iš “Veido” sudaryto bankų reitingo.

Šiemet visus bankus vertinome pagal dvidešimt du skirtingus parametrus. Kiekvieną parametrą vertinome maksimalia šimto balų suma. Kitaip tariant, geriausiais rodikliais pagal konkretų parametrą pasižymintis bankas galėjo gauti maksimalią šimto balų sumą.

Bankui, kuris konkrečios mūsų vertinamos paslaugos neteikia arba jei iš viso nepateikė duomenų apie mūsų vertinamą rodiklį, rašėme nulį balų. Galiausiai visus balus pavertėme taškais ir taip sudarėme bankų reitingą.

Nauja yra tai, kad šiemet pirmą kartą įtraukėme iš Centrinės hipotekos įstaigos gautus duomenis apie bankams už paskolas įkeistus ir bankų prašymu teismo areštuotus būstus bei žemės sklypus. Iki šiol tokių duomenų prašydavome pačių bankų. Bet visi iki vieno bankai pateikdavo, švelniai tariant, pagražintą statistiką, esą jie kol kas nėra perėmę nė vieno nemokaus kliento jokio nekilnojamojo turto. Kaip rodo mūsų savaitraščio iš hipotekos gauti duomenys, bankai jau užpernai, o ką jau kalbėti apie pernai ir šiuos metus, savo ir savo antrinių nekilnojamojo turto bendrovių balanse turėjo ir tebeturi daugybę perimtų nemokių klientų būstų bei žemės sklypų.

Iš reitingo lentelės matyti, kad nėra nė vieno banko, kuris geriausias būtų visiems klientams: vieni pirmauja pagal klientų skaičių, kiti – pagal pelną, treti – pagal palūkanas už indėlius, ketvirti siūlo geriausias sąlygas norintiesiems gauti paskolą, penkti taiko pažangiausias technologijas ir pan. O visa tai ir lemia, kad klientai keliauja per įvairius bankus, kitaip tariant, žmonės nebėra lojalūs bankams: vienuose ima paskolas, kituose pasideda indėlius, trečiuose apmoka sąskaitas ir t.t.

Dabar paanalizuokime kiekvieną kriterijų atskirai.

Daugiausiai skyrių visoje Lietuvoje – net 256 – turi AB bankas “Snoras”. Šiuo požiūriu šis bankas žmonėms yra prieinamiausias. Mažiausiai balų už šį kriterijų gavo vos tris skyrius turintis “UniCredit” bankas.

O daugiausiai bankomatų – net 451 – turi AB “Swedbank”. Jis už šį kriterijų gavo maksimalią sumą. Iš paskos “Swedbankui” pagal šį kriterijų eina SEB bankas (valdomi 338 bankomatai) ir “Snoras” (valdomi 337 bankomatai). Jokių bankomatų, kaip rodo Lietuvos bankų asociacijos duomenys, neturintys UAB Medicinos bankas ir AS “UniCredit Bank” Lietuvos skyrius pagal šį parametrą liko paskutinėje vietoje.

Daugiausiai aktyvių klientų – 1,315 mln. – praėjusio ketvirčio pabaigoje turėjo “Swedbank”. Mažiausiai – mažiau nei tūkstantį aktyvių klientų – turi vėlgi “UniCredit” bankas.

Internetinės bankininkystės klientų daugiausiai turi taip pat “Swedbank”, mažiausiai – “UniCredit” bankas.
Pagal šiemet iki rugsėjo mėnesio išduotų paskolų kiekį lyderis yra SEB bankas. Nuo jo šiek tiek atsilieka kitas skandinaviško kapitalo bankas “Nordea”.

Vartojamąsias paskolas dosniausiai dalija “Swedbank”. Norintieji gauti vartojamąją paskolą, atrodo, taip pat yra laukiami ir “DnB Nord” bei SEB bankuose. O štai pavadinimą pakeitęs bankas “Citadele” iki šių metų rugsėjo nesuteikė jokios vartojamosios paskolos.

Tuo tarpu norintieji uždirbti iš terminuotojo indėlio ar bent jau neatiduoti savo santaupų suėsti infliacijai turėtų kreipti žvilgsnį į mažesnius bankus. Didžiausias 4,5 proc. palūkanas už vienų metų terminuotąjį indėlį litais moka “Snoras” ir AB Ūkio bankas. Didžiausias palūkanas už terminuotuosius vienų metų indėlius eurais moka vėlgi mažieji bankai: “Snoras”, Ūkio, Šiaulių ir “Citadele”.

Visiškai neverta, jei galvotume vien apie palūkanas, terminuotojo indėlio eurais laikyti SEB banke. Šis bankas siūlo apgailėtinas, vos 0,6 proc. palūkanas.

Kai lyginame paskolų palūkanas, vaizdas tarp bankų jau visiškai kitoks: šiuo metu patraukliausias būsto paskolas teikia “Swedbank” (su 3,4 proc. kintama palūkanų norma litais). O jei norėtumėte pirkti būstą už eurus, tuomet geriausia būsto paskolą su kintama palūkanų norma imti banke “Nordea” bei banke “DnB Nord” (palūkanos atitinkamai 3,1 ir 3,37 proc.).

Kur kas mažesnis pasirinkimas norintiesiems gauti būsto paskolą su nekintama palūkanų norma – šią paslaugą litais teikia vos keturi bankai. Palankiausias paskolas litais už nekintamas palūkanas tikina teikiantys skandinavų kapitalo bankai. Nors tai atrodo ir sunkiai įtikinama, bet, tarkime, “DnB Nord” banko atstovai nurodo, kad šiandien jų banke galima gauti būsto paskolą litais už vos 4,34 proc. nekintamų palūkanų, o “Nordea” banke – už 4,39 proc.

Būsto paskolas eurais su fiksuota palūkanų norma teikia jau šeši bankai. Palankiausias nekintamas paskolos eurais palūkanas vėlgi nurodo duosiantys “Nordea” – 3,5 proc. bei “DnB Nord” – 3,53 proc.

Brangiausiai – 500 Lt – būsto paskolos dokumentų tvarkymas atsieis bankuose “Citadele”, “Danske” bei “Snoras”, o pigiausiai – 200 Lt – Šiaulių ir Medicinos bankuose.

Jei bėdai prispyrus tektų keisti būsto paskolos sąlygas, brangiausiai tai atsieitų “Swedbanko” klientams – net 600 Lt, o pigiausiai – 300 Lt – Šiaulių ir Medicinos bankų klientams.

Daugiausiai – 228 – butų iš nemokių klientų teismas areštavo “DnB Nord” banko prašymu. Mažiausiai būtų iš nemokių klientų perėmė  Ūkio, “Citadele”, Šiaulių, “Snoro” ir Medicinos bankai.

Daugiausiai – 342 – nemokių klientų žemės sklypų teismas areštavo vėlgi banko “DnB Nord” prašymu.

Didžiausią 4 Lt komisinį mokestį iš savo klientų, pervedančių pinigus į sąskaitą kitame Lietuvos banke, ima “Swedbankas”, o mažiausią 1 Lt komisinį mokestį, atliekant vadinamąjį vietinį pavedimą internetu į sąskaitą kitame banke, ima “Nordea”.

Didžiausių nuostolių per tris šių metų ketvirčius patyrė bankai: “DnB Nord” – 137 mln. Lt, SEB – 112 mln. Lt, “Swedbank” – 95 mln. Lt. Daugiausiai pelno šiemet uždirbo “Nordea” – 35 mln. Lt.

Daugiau šia tema:

Straipsnis publikuotas: http://www.veidas.lt

Straipsnio adresas: http://www.veidas.lt/2010-m-lietuvos-banku-reitingas

© 2002-2009 UAB "Veido periodikos leidykla". Visos teisės saugomos.