“Kino kritikos” straipnis apie “Savanorių pirmą seriją mane sudomino, kilo noras filmą-unikumą pasižiūrėti.

Straipsnio autorius įdomiai derina didelių dalykų (strateginių, politinių, idėjinių) analizę su smulkių, atsitiktinių (?) dalykų komentarais.Čia žymų mikrosistema “neskoninga” – “neįtikima” – “tikėtina” vykusiai sudaryta ir panaudota!

Paralelė su “Vilko valanda” taip pat įdomi, bet tarpais mane glumino -nejaučiau, ar jau mintis persijungė į “Savanorius”, ar atvirkščiai, vėl grįžo prie “Vilko valandos”.

Įdomu, ar straipsnio autorius galėtų išvesti paralelę tarp šio serialo ir seno TV filmo “Benjaminas Kordušas” (pagal J.Marcinkevičiaus romaną)? Ar tik šis TV filmas nebuvo pirmasis Lietuvos valstybės atsikūrimo tematikoje?

Na, dar pralinksmino (ir vėl suglumino) autoriaus pastebėjimas apie cepelinus – “Talpi metafora – cepelinas kaip tapatybės ramstis ir galios šaltinis – liko nepanaudota. Manau, kad tai didžiausias meninis pirmosios serijos trūkumas” (citatos pabaiga)”. Ar čia autorius pajuokavo? Negi filmą laiko tokiu meniškai tobulu, kad didesnių trūkumų nesą už tą cepelinų akcento “nepanaudojimą”?