2012 rugsėjo 24 d. „Nord Stream“ atlieka išsamią aplinkos ir socialinę-ekonominę stebėsenos programą, kuria siekiama nustatyti dujotiekio tiesimo darbų ir eksploatacijos poveikį.

Jau paskelbta 2011 m. ataskaita – antroji iš suplanuotų penkių metinių ataskaitų. Joje apibendrintos išvados iš nacionalinių Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos ataskaitų. Visi rezultatai yra paskelbti viešai ir buvo pateikti atitinkamoms valstybinėms institucijoms. Savanoriškai „Nord Stream“ šiais rezultatais pasidalino su visomis devyniomis Baltijos jūros regiono šalimis, kurios dalyvavo prieš projekto įgyvendinimą vykusiose tarptautinėse konsultacijose.

Žemiau „Nord Stream“ pateikia stebėsenos veiksmų bei rezultatų santrauką pagal valstybes, per kurių vandenis nutiestas „Nord Stream“ vamzdynas:

Rusijoje:
2011 m. nuo sausio iki gruodžio vykdant dujotiekio statybos darbus sausumoje bei vandenyje pakrantėje po kartą per mėnesį buvo tikrinama oro kokybė. Specialistai tyrė teršalų išmetimą bei oro kokybę ir darbų vykdymo teritorijoje, ir ties artimiausia gyvenviete.
Azoto dvideginio, anglies viendeginio, kenksmingųjų oro dalelių ir angliavandenilio (susijusio su žibalu) koncentracijos ore rodikliai tiek statybos darbų zonoje, tiek ir prie Bolšoj Bor kaimo atitiko nustatytas normas. Remiantis šiais rezultatais buvo padaryta išvada, kad oro kokybė sausumos atkarpoje atitiko Rusijos valdžios institucijų nustatytas normas.

Suomijoje:
2011 metais iki pabaigiant tiesti I-ąjį dujotiekio vamzdį dviejose tyrimų stotyse Suomijoje ir trijose Estijoje buvo tiriama nuosėdų kokybė. Rezultatai parodė, kad tiesiant I-ąją liniją kenksmingų medžiagų koncentracija paviršinėse nuosėdose Suomijos ir Estijos vandenyse nepakito. Metalų ir dioksino koncentracijos buvo nedidelės, o TBT – mažesnės nei 2010-aisiais.
2009-2011 m. septyniose stotyse buvo stebimas srovių greitis ir kryptys. Informacija iš šalia I-osios dujotiekio linijos įrengtos stoties parodė, kad vamzdyno įtaka povandeninėms srovėms prie pat jo buvo nereikšminga, o 50 metrų atstumu nuo vamzdžių neužfiksuota jokio poveikio srovėms. Rezultatai iš kitų šešių stočių, kurios buvo įrengtos tirti vandens stulpus, parodė, jog srovės greitis buvo didesnis nei modeliuota ir susidarė daugiau srovių šiaurės ir pietų kryptimis. Vis tik, realus tiesimo darbų poveikis vandens kokybei atitiko išankstinius įvertinimus ir netgi buvo mažesnis.

Švedijoje:
Ekotoksikologinio efekto žydriesiems moliuskams (Mytilus edulis) stebėsena buvo vykdoma „Natura 2000“ zonoje Norra Midsjöbanken. Rezultatai atskleidė, kad vamzdyno įkasimas į jūros dugną moliuskams nepakenkė – jų audiniuose neužfiksuota didesnio teršalų kiekio.
Be to, stebėsenos rezultatai rodo, kad įkasant vamzdyną į jūros dugną ir naudojant laivų inkarus dugno nuosėdoms ar bentoso faunai nepakenkta. Trumpalaikiai pokyčiai, kurie buvo užfiksuoti nuo 2010 metų, ir skirtumai 2011 metais buvo įvertinti kaip natūralus bentoso bendrijos struktūros pokytis.

Danijoje:
Danijos vandenyse iš pradžių buvo nustatytos apsaugos zonos 27-iose vietovėse, kur jūros dugne yra kultūros paveldas. Danijoje buvo stebimos dvi laivo duženos, kurios buvo netoli vamzdyno. 2010-2011 m. rudenį ir žiemą jos buvo filmuojamos. Tyrimas parodė, kad, tiesiant dujotiekio I-ąją liniją, kultūros paveldui nepadaryta jokios žalos.
2011 m. liepą, prieš pradedant tiesti II-ąją dujotiekio liniją, buvo atliktas tyrimas Danijos vandenyse tose vietose, kur yra nuskendusios laivų duženos. Atlikus tyrimus, iš anksčiau nustatytų 27 saugumo zonų, jų kiekis buvo sumažintas iki 17, o dalies iš jų apsaugos spindulys sumažintas nuo 200 metrų iki 100 metrų.

Vokietijoje:
Vokietijos pakrantėje buvo įvestos vadinamosios kompensacinės priemonės. Jų tikslas – pagerinti dujotiekio koridoriuje esančią smėlingą pakrantę ir sutvarkyti apleistas pievas. 2010 ir 2011 metais buvo sutvarkytos kopos, suformuota dirbtinė kopa virš dujotiekio bei pakeista dalis smėlio vietovėje, per kurią nutiestas dujotiekis.
Tiriant (atliekant pirminį tyrimą ir pakartojus jį po dujotiekio tiesimo) teršalų koncentracijos neviršijo Vokietijos valdžios institucijų nustatytų normų.

Dokumentą, kuriame apibendrinami 2011 m. tyrimų rezultatai, galite rasti mūsų bibliotekoje.

Informacinę brošiūrą, kurioje aprašyta, kokios veiklos vykdytos „Nord Stream“ stebėsenos metu kiekvienoje šalyje, šių veiklų tikslai, tyrimų metodika, vietovės, kuriose stebėsena vykdyta, taip pat rezultatai ir išvados, iliustracijos, žemėlapiai ir interviu su tyrėjais bei ekspertais galite parsisiųsti iš čia.

„Nord Stream“ yra dujų vamzdyno projektas, sujungiantis Rusiją su Europos Sąjunga (ES) per Baltijos jūrą. 2009 metais ES gamtinių dujų importas siekė apie 312 mlrd. kubinių metrų, o 2030 m. numatoma, kad importo kiekis turėtų augti iki daugiau nei 523 mlrd. kubinių metrų. Tai reiškia, kad iki 2030 m. ES metinis importuojamų dujų poreikis paaugs apie 211 mlrd. kubinių metrų per metus (Šaltinis: IEA, 2011). „Nord Stream“ projektas, sujungiantis Europos dujotiekių tinklą su didžiausiais pasauliniais gamtinių dujų ištekliais, galės tenkinti daugiau nei ketvirtadalį šio Europai trūkstamo dujų importo. Ilgalaikėje perspektyvoje projektas didins Europos apsirūpinimo dujomis saugumą ir bus pavyzdys tolimesniam ES ir Rusijos bendradarbiavimui energetikos srityje.

Pirmoji iš dviejų lygiagrečių „Nord Stream” linijų pradėta eksploatuoti 2011 m. lapkritį. Abi vamzdyno linijos yra po 1220 km ilgio ir kasmet gali pergabenti 27,5 mlrd. kubinių metrų dujų. Antroji vamzdyno linija jau taip pat nutiesta. 2012 m., pradėjus eksploatuoti abi vamzdyno linijas, „Nord Stream“ dujotiekiu kasmet bus galima transportuoti 55 mlrd. kub. m. dujų. Tokio kiekio pakanka dujomis aprūpinti 26 mln. namų ūkių Europoje.

„Nord Stream AG“ yra tarptautinė bendrovė, įkurta suplanuoti, nutiesti ir eksploatuoti šį naują dujotiekį Baltijos jūroje. Rusijos „OAO Gazprom“ priklauso 51 proc. „Nord Stream” akcijų, Vokietijos kompanijos „BASF/Wintershall Holding AG“ ir „E.ON Ruhrgas AG“ turi po 15,5 proc. akcijų, o Olandijos dujotiekių infrastruktūros bendrovė „N.V. Nederlandse Gasunie“ ir Prancūzijos „GDF SUEZ S.A.“ – po 9 proc. akcijų.

„Nord Stream“ yra įtrauktas į ES Transeuropinių energetikos tinklų gaires (TEN-E). 2006 metais Europos Komisija, Europos Parlamentas ir ES Taryba paskelbė, kad šis projektas “atitinka Europos interesus“. „Nord Stream“ yra pripažįstamas kaip svarbus projektas siekiant patenkinti Europos energetinės infrastruktūros poreikius.

„Nord Stream“ dujotiekio tiesimo darbai buvo pradėti 2010 m. balandžio mėnesį, dujotiekio maršrute atlikus išsamius aplinkos tyrimus, užbaigus planavimo ir Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) etapus. Dujotiekio statybai naudoti trys tiesimo laivai: didžiąją dalį vamzdyno nutiesė laivas „Castoro Sei“. Vokietijos vandenyse tiesimo darbai buvo vykdomi „Castoro Dieci“ laivu, kuriuo pakrantėje sumontuotos abi vamzdyno linijos. Suomijos vandenyse buvo naudojamas bendrovės „Saipem“ subrangovui „Allseas“ priklausantis laivas „Solitaire“, kuris tiesimo darbus užbaigė 2011 m. rugpjūtį. Pirmoji „Nord Stream“ vamzdyno linija pradėta eksploatuoti 2011 m. lapkritį, o antrąją numatoma eksploatuoti 2012 metais.

Per 2010 ir 2011-uosius metus „Nord Stream“ investavo 20 mln. eurų į Aplinkos ir socialinio monitoringo programą (angl. Environmental and Social Monitoring Programme – ESMP). Daugiau nei 20 specializuotų bendrovių atlieka programoje numatytus tyrimus, kad nustatytų, ar „Nord Stream” dujotiekio tiesimas turėjo įtakos Baltijos jūros gyvūnijai ir augalijai, o jeigu turėjo – tai kokią. Išilgai viso vamzdyno maršruto, Rusijos Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos vandenyse, daugiau nei tūkstantyje tyrimų stočių tiriama 16 rodiklių – vandens kokybė, paukščių, žuvų ir žinduolių populiacijos, jūros dugno atsistatymas ir kiti. Surinkti duomenys analizuojami tarptautiniu mastu pripažintose laboratorijose, o rezultatus „Nord Stream” pateikia visų minėtų šalių valdžios institucijoms. Iš viso į ESMP „Nord Stream“ ketina investuoti apie 40 mln. eurų ir stebėti dujotiekio tiesimo bei eksploatacijos poveikį iki 2016 metų.